„Visur yra šildomos grindys, voljerai vienas nuo kito atitverti pertvaromis, stiklai voljerų apačioje tonuoti, kad gyvūnai vienas kito nematytų ir nepatirtų didesnio streso ir nenorėtų vienas kito užpulti“, – žurnalistams teigė įstaigos vadovė Agnė Žėbienė.
Pasak vadovės, šiuo metu globos namuose priglausti 33 šunys ir 29 katės – tai sudaro apie sudaro apie 40 proc. vietų globos namuose. Iš viso atnaujintose patalpose galės būti apgyvendinta iki 100 šunų ir kačių, veiks laukinių gyvūnų sterilizacijos kabinetas.
„Pernai čia sterilizavome 1000 laukinių kačių“, – sakė A. Žėbienė.
Sostinės meras Valdas Benkunskas pažymi, jog naujose patalpose taip pat vyks ir edukacinės veiklos.
„Po rekonstrukcijos atsiveria erdvės, kurias galima vadinti aukščiausio lygio, kurios atitinka visus moderniausius gyvūnų priežiūros ir globos standartus. Vilniaus miestas kartu su savivaldybės įmone „Grinda“ investavo beveik 2,7 mln. eurų į šito pastato rekonstrukciją“, – teigė Vilniaus miesto meras V. Benkunskas.
„Prieš kelis metus buvo nutarta, kad atėjo laikas investuoti ir sutvarkyti šitą pastatą taip, kad galėtume užtikrinti orias ir pagarbias bei Vakarų standartus atitinkančias sąlygas gyvūnų gerovei“, – sakė meras.
Anot mero, anksčiau pastate veikė konteinerių tvarkymo stotis, o sostinės įmonė „Grinda“ jį perėmė prieš 7 metus ir patalpose pradėjo veiklą gyvūnų priežiūros srityje.
Visos anksčiau teiktos beglobių gyvūnų priežiūros paslaugos vėl bus teikiamos adresu L. Giros g. 114.
Vykdant Vilniaus gyvūnų globos namų atnaujinimo projektą daugiausia dėmesio buvo skiriama čia gyvenančių keturkojų gyvenimo kokybei gerinti: padidėjo kiekvienam gyvūnui tenkantis plotas, atsirado daugiau nuolatinių laikymo vietų, įrengtos gyvūnų maudymo ir higienos patalpos.
Atnaujinta operacinę ir įsigyta pažangi ligų diagnostikos įrangą, išplėstos stacionaraus gydymo patalpos. Jauniems kačiukams ir šuniukams, kuriems dar nėra susiformavusi imuninė sistema, įrengta atskira mažylių gyvenamoji patalpa.
Rengiant rekonstrukcijos sprendinius, stengtasi pasinaudoti esamomis konstrukcijomis, kad būtų kuo mažiau griovimo darbų. Smarkiai nepakitusio tūrio pastate pavyko gerokai efektyviau išnaudoti pastato erdves.
Vilniaus gyvūnų globos namų projektas kurtas remiantis Skandinavijos ir Japonijos architektūrine tradicija, todėl eksterjere vyrauja santūrus minimalizmas. Pastatų kompleksui vientisumo suteikia pasirinktos natūralios žemiškos spalvos, kurios koloritu neišsiskiria iš šalia esančios aplinkos. Funkcines zonas skiriančios sienelės, suformuotos iš lauko akmenų, efektyviai slopina garsą tarp šunų vedžiojimo aikštelių.
Vienas iš pritaikytų įdomesnių šviesos srauto paskirstymo sprendimų yra suformuotas vidinis kiemelis su atvira anga lubose (atrijus), leidžiantis į pastato vidines erdves įsileisti daugiau natūralios šviesos. Kiemelio viduryje įkurtas miniatiūrinis zen stiliaus sodas, iš visų pusių matomas per didžiulius vitrininio stiklo langus.
Atsisakius kietųjų asfalto dangų, įrengtos net 6 šunų vedžiojimo aikštelės. Siekiant palaikyti tvarką ir švarą, jose naudojamas lengvai valomas smulkus žvirgždas. Beje, į kai kurias aikšteles gyvūnai gali patekti tiesiai iš savo nuolatinės gyvenamosios patalpos – durelės gali būti atidaromos nuotoliniu mechaniniu būdu. Tai itin aktualu prižiūrint likimo nuskriaustus agresyvesnius šunis.
Po Vilniaus gyvūnų globos namų rekonstrukcijos ženkliai padidėjo pastatų energetinis efektyvumas – įrengtos modernios šildymo, vėdinimo sistemos, įrengta nauja nuotekų surinkimo sistema. Siekiant prisidėti prie aplinkos tausojimo ir žaliosios energijos panaudojimo, ant stogo sumontuota saulės jėgainė.
Ruošiant Vilniaus gyvūnų globos namų atnaujinimo projektinius pasiūlymus vienas iš prašymų buvo sukurti šiuolaikiškas ir patogias darbo vietas prieglaudos personalui, todėl atnaujintos darbuotojų buities, sanitarinės ir higienos patalpos.
Laikantis universalumo principų, visas pastatų kompleksas pritaikytas žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Ugdymo procesui organizuoti, į pažintines ir praktines veiklas įtraukiant skirtingo amžiaus žmonių grupes, įkurta moderni mokymų erdvė, kurioje vienu metu edukacinės programos galės vykti kelioms skirtingoms grupėms. Edukacinių užsiėmimų metu Vilniaus miesto gyventojai susipažins su benamių gyvūnų populiacijos didėjimo priežastimis ir efektyviausiais šios problemos sprendimo būdais, bus stiprinami bendradarbiavimo ryšiai tarp kitų Lietuvos miestų ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų, skleidžiama geroji patirtis.
Kaip skelbia savivaldybė, gyvūnų globos namų statybos darbai pradėti pernai sausį ir truko beveik 11 mėnesių. Rekonstrukcijos darbus atliko uždaroji akcinė bendrovė „Inti“.
Skelbiama, jog Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytojai teikia būtinąsias ir profilaktines veterinarinės priežiūros paslaugas: rūpinasi beglobių gyvūnų priežiūra ir naujų šeimininkų paieška bei puslaukinių kačių populiacijos valdymu. Taip pat, iš viešųjų miesto erdvių surenka kritusius gyvūnus, o iš Vilniaus miesto ir regiono veterinarinių klinikų – šalutinius gyvūninius produktus.
