7 priežastys, kodėl šuo dreba: veterinaras perspėja reaguoti greitai – dvi iš jų yra labai pavojingos

Jei pastebėjote, kad jūsų šuo dreba, neskubėkite nerimauti. Drebėjimo, tirtėjimo ir virpėjimo priežastys gali būti ir ne tokios jau baisios. Šuo drebėti gali dėl to, kad turi trumpą kailį, neturi poplaukio, o lauko arba patalpos temperatūra yra žema. Šunys dreba taip pat kaip ir mes, žmonės, kai jiems šalta. Jei gyvenate ypač šaltame klimate, verta investuoti į striukę ar paltą. Taip pat labai svarbu, jei turite mažą ar plonakailį šuniuką, neleiskite jiems per ilgai būti lauke. Retais atvejais, jei šunys per ilgai būna šaltame ore, gali prasidėti hipotermija (t.y. būsena, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės nei reikalinga palaikyti organizmo metabolizmą ir funkcionavimą). Jei pastebėjote, kad jūsų šuo dreba, bet yra vangus, nedelsiant vežkite pas veterinarą.

Šuo drebėti gali ir dėl išgąsčio arba streso. Dažnu atveju šunys dreba ir lekuoja (kvėpuoja iškišę liežuvį) dėl sukelto streso ar nerimo. Jei jūsų šuo bijo fejerverkų ar kitų stiprių garsų – juos išgirdęs šuo gali reaguoti drebėdamas. Neretai šunys jaučia stresa, kai „jų aplinkoje“ vyksta neįprasti ir nauji dalykai.

Jei šuo patiria stiprų stresą dėl garsų, patariame pasitarti su veterinarijos gydytoju. Veterinarai gali išrašyti jūsų šuniui vaistų streso mažinimui, kuriuos galėsite duoti esant poreikiui arba prieš stresą sukeliančius įvykius, ypač Naujųjų metų išvakarėse.

Kartais šuo dreba ir iš džiaugsmo. Jei pastebėjote, kad šuo dreba jums grįžus iš darbo ar ilgesnio laiko atskirai, nesijaudinkite, tai dalis džiaugsmo ir teigiamų emocijų išreiškimo. Tai yra natūrali šuns kūno reakcija, kurios metu naudojamas energijos perteklius siekiant nusiraminti.

Jei pastebite, kad šuo dreba ne dėl streso ar mažos aplinkos temperatūros, tuomet sunerimti reikėtų. Dažnu atveju šuo dreba dėl apsinuodijimo, sužalojimo, esant imunodeficito sutrikimams, virusinėms arba kitoms ligoms. Dėl šių drebėjimo priežasčių svarbu pasirodyti veterinarijos gydytojams.

Drebulys šunims gali pasireikšti kaip skausmo požymis. Dažniausiai skausmas ir drebėjimas būna susijęs dėl sąnarių ligų – artrito. Artritas galinėse kojose sukelia galinių kojų drebėjimą šunims.

Jei drebėjimas tęsiasi ilgiau nei valandą ir/ar kartu pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip vėmimas, tai gali būti sunkios ligos požymis, tad veterinaras būtinai turėtų nedelsiant apžiūrėti jūsų augintinį. Taip pat svarbu, žinoti, kad reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, jei šuo dreba ir lekuoja, dreba ir nevalgo, nuo drebėjimo pradeda traukuliuoti, vemti, seilėtis, viduriuoti ir būna apatiškas.

Jeigu jūsų šuniukas dreba ir tai nėra dėl šalčio ar streso, būtina pasirodyti veterinarijos gydytojui. Dažnai šuniukams drebulys pasireiškia esant virusiniams susirgimams, kuriais susirgti gali pilnai nepaskiepijus šuniuko arba užsikrėtus virusine liga, kai nebūna susiformavęs imunitetas.

Visi veterinarinės medicinos centro Begemotas veterinarijos gydytojai visada maloniai konsultuoja rūpestingus šeimininkus. Paskambinę telefonu arba užsiregistravę internetu gausite visą reikiamą informaciją iš tikrų veterinarijos srities profesionalų. Taip pat, Begemoto veterinarinės medicinos centre kilus apsinuodijimo ar ligos rizikai jūsų augintiniui bus atlikti tikslingi ir reikalingi tyrimai bei paskirtas gydymas. Veterinarijos gydytojai Begemote užtikrins augintinių laimę bei sveikatą.

Kartais šunų šeimininkai sunerimsta, kai jų augintinis pradeda drebėti vėlyvą vakarą, tačiau didelio nerimo čia neturėtų būti jeigu dienos metu jūs su augintiniu žygiavote, dalyvavote intensyvioje dresūros ar kito tipo treniruotėje. Dažnu atveju šuo gali drebėti po didelio fizinio aktyvumo vakarais ar kitos dienos rytą. Taip nutinka dėl padidintos raumenų inervacijos, raumenų nuovargio ar išsiskyrus „pieno rūgštims“ – laktatams. Šuo gali drebėti dėl kilusio raumenų skausmo, jeigu nėra pratęs prie didesnio aktyvumo arba labai aktyvus būna retai. Nerimauti nereiktų, jeigu tai vyksta dvi pirmas paras po intensyvios sportinės veiklos. Padėti savo augintiniui galite lengais pasivaikščiojimais, bet geriau trumpesniais ir dažnesniais. Jei šuo dreba ilgiau, reiktų pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Labai svarbu nepamiršti, kad fizinis aktyvumas augintiniui turi būti reguliarus pagal jo fizines galimybes arba didinant fizinį aktyvumą palaipsniui. Deja, bet intensyvūs fiziniai užsiėmimai ar pratimai neparuoštam šuniui gali sukelti ne tik drebėjimą, bet ir rimtas ortopedines ligas.

Kartais veterinarijos klinikoje šeimininkai su nerimu kalba apie šuns drebėjimą miego metu. Tačiau, kaip ir žmonės, šunys sapnuoja. Šuo gali drebėti ir sapnuodamas sapną. Sapnuodami šunys ne tik dreba, bet ir inkščia, gali net suloti. Šuns drebėjimas miego metu gali būti susijęs su organizmo atsipalaidavimu ir šuns miego fazių pasikeitimu (iš būdravimo į gilų miegą ir atvirkščiai). Jeigu tai būna be papildomų nerimą galinčių sukelti simptomų, nerimauti nereiktų. Veterinarijos gydytojui vertėtų pasirodyti tuomet, jeigu augintinis miego metu ne tik dreba, bet ir šlapinasi, tuštinasi ar seilėjasi. Tokie papildomi miego metu pasireiškę simptomai gali būti rimtesnių problemų priežastis.

Kartais po ar prieš chirurginines procedūras pastebimas šunų drebėjimas. Taip nutinka, nes bendrąją kūno nejautrą – narkozę – suteikiantys vaistai veikia gyvūnų termoreguliacijos centrą jų smegenyse. Dažniau šuo dreba po chirurginės procedūros, kai bando pabusti iš bendrosios nejautros. Veterinarinės medicinos centras Begemotas visada siūlo mažiau termoreguliacinį centrą veikiantį bendrosios nejautros būdą – inhaliacinę narkozę. Inhaliacinės narkozės metu naudojami vaistai iš organizmo pasišalina greičiau ir taip šuo ar katinas atsibunda žymiai greičiau, tad jų termoreguliacinis centras nėra taip ilgai veikiamas vaistų.