Po kelias dienas trukusių spėliojimų patvirtinta, kad Jungtinėje Karalystėje bus uždrausti „American Bully“ veislės šunys. Penktadienį ministras pirmininkas Rishis Sunakas paskelbė, kad šie šunys kelia pavojų bendruomenėms ir žmonių gyvybei bei pažadėjo pašalinti šią veislę iš gatvių.
Toks žingsnis žengtas praėjus dienai po to, kai Jungtinėje Karalystėje mirė vyras, kurį apkandžiojo du šios veislės šunys. Anksčiau jie yra užpuolę dar kelis Jungtinės Karalystės piliečius, įskaitant dvejų metų vaiką.
R. Sunako sprendimas reiškia, kad „American Bully“ veislės šunys bus uždrausti iki 2023 m. pabaigos.
Tačiau masinio šių šunų naikinimo nebus. Šeštadienį JK vyriausioji veterinarijos pareigūnė Christine Middlemiss paskelbė, kad vietoj to bus paskelbta „amnestija“, kai esami savininkai turės užregistruoti savo šunis ir imtis atsargumo veiksmų.
Jungtinėje Karalystėje „American Bully“ prisijungė prie dar keturių kitų uždraustų veislių, kurios yra per pavojingos žmonėms. Šios veislės yra: pitbulterjeras, japonų tosa, Argentinos dogas ir brazilų mastifas.
Nors idėją uždrausti šią veislę žmonės sveikina, tačiau šalyje nuogąstaujama, kad draudimą gali būti ne taip lengva įgyvendinti, kaip daugelis tikisi.
Iš tikrųjų „American Bully“ nėra pripažintas kaip atskira veislė Jungtinės Karalystės veislynų klube „Royal Kennel Club“. Tai gali reikšti, kad jiems taikomas draudimas gali netyčia uždrausti kitų veislių šunis.
Parlamente pasigirdo raginimų peržiūrėti Pavojingų šunų įstatymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią šunų agresijai ir daugiausia dėmesio skirti ne veislėms ar „tipams“, o konkrečioms jų savybėms.
Šis 1991 m. priimtas įstatymas jau seniai sulaukė prieštaringų vertinimų, nes nesugebėjo sustabdyti šunų išpuolių skaičiaus augimo ir akivaizdžiai netinkamai sutelkė dėmesį į šuns veislę ar išvaizdą, o ne į konkrečių šuns elgesį.
„American Bully“ yra palyginti nauja šunų veislė, atsiradusi Jungtinėse Amerikos Valstijose devintajame dešimtmetyje. Iš pradžių tai buvo amerikiečių pitbulterjero ir amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnas, tačiau vėliau buvo sukryžminta su kitomis veislėmis ir taip sukurtas itin raumeningas šuo.
Ši veislė garsėja savo „nestabilumu“ ir „galinga išvaizda“, todėl gali sverti daugiau kaip 60 kg.
JK esanti organizacija „Bully Watch“, pasisakanti už didelių bulterjerų pardavimo ir veisimo uždraudimą, teigia, kad „American Bully“ arba amerikiečių bulterjerų mišrūnai šiemet sukėlė net 38 proc. visų šunų padarytų užpuolimų šalyje.
Prancūzijoje, Turkijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose jie jau yra uždrausti, o daugelyje kitų šalių galioja griežtos taisyklės, pagal kurias viešose vietose jie turi būti su antsnukiu ir trumpesniu nei dviejų metrų pavadėliu.
Pavojingų šunų taisyklės visoje Europoje
Nors uždraudus „American Bully“ veislės šunis Jungtinėje Karalystėje tikėtina, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos Europos šalys, ši veislė toli gražu nėra labiausiai uždrausta veislė žemyne. Ši „garbė“ tenka pitbuliams.
Įdomu tai, kad tai net nėra konkreti veislė, o šnekamoji sąvoka „pitbulis“ vartojama įvairiems šunims apibūdinti.
Nors kai kurie profesionalūs amerikiečių pitbulterjerų veisėjai bandė pasiekti, kad būtent šis tipas būtų pripažintas vieninteliu „tikruoju“ pitbulterjeru, jiems ne kartą nepavyko.
Daugelyje pasaulio šalių jie yra draudžiami – nuo pilno uždraudimo iki tam tikrų apribojimų.
Žinomi kaip didžiausi vaikų žudikai tarp visų šunų, jie uždrausti arba jų auginimas ribojamas Lietuvoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje.
Jungtinėje Karalystėje visiškai draudžiama turėti, parduoti, palikti, atiduoti, dovanoti ar veisti bet kokios rūšies pitbulterjerus.
Toks pat likimas Jungtinėje Karalystėje gresia ir japonų tosai – norint teisėtai turėti ir importuoti tosas, reikia gauti specialią teismo išimtį.
Iš pradžių Japonijoje išvestas kaip kovinis šuo, jis tebėra vienintelis šios šalies šuo, kuris vis dar legaliai naudojamas Japonijos šunų kovose.
Pietų Korėjoje tai viena pagrindinių šunų mėsai naudojamų veislių, tačiau Europoje dėl savo pavojingumo ji uždrausta keliose valstybėse.
Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Rumunijoje, Maltoje, Norvegijoje, Turkijoje ir Prancūzijoje Tosa veislės šunys uždrausti arba jiems taikomi teisiniai apribojimai nacionaliniu lygmeniu.
Jungtinėje Karalystėje taip pat draudžiama turėti Argentinos dogo veislės šunį be vyriausybės leidimo.
Išvesta daugiausia iš išnykusio Kordobos kovinio šuns, ši veislė žinoma kaip didelių gyvūnų medžiotoja, taip pat gali būti dresuojama paieškos ir gelbėjimo darbams bei kaip tarnybiniai šunys.
Nors kai kuriose šalyse dogo veislės šunys vertinami, Europoje jų dažnai nepastovus temperamentas pripažįstamas kaip rimta yda.
Tokiose valstybėse kaip Danija, Norvegija, Islandija ir Turkija galioja taisyklės, ribojančios šunų laikymą.
Ukrainoje, kuri netaiko šunų veislių draudimų ar apribojimų šalies mastu, Argentinos dogas yra įtrauktas į Ukrainos kinologų klubo pavojingų šunų sąrašą.
Brazilų mastifo veislė, nuo amžių žinoma dėl savo agresyvaus būdo, nuo 1991 m. taip pat uždrausta Jungtinėje Karalystėje.
Dažnai naudojama kaip sargybinis šuo ir stambiųjų gyvūnų medžioklėje, o XVIII a. pagarsėjo tuo, kad ją Brazilijos vergų savininkai naudojo pabėgusiems vergams susigrąžinti.
Galbūt iš dalies dėl veiksmažodžio „filar“, portugališkai pažodžiui reiškiančio „laikyti, sulaikyti, griebti“, reiškiančio, kad fila yra šuo, kuris „kanda ir nepaleidžia“, taip pat dėl itin stipraus žandikaulio, jis yra uždraustas keliose šalyse.
Tikėtina, kad jie gali tapti labai asocialūs, jei nėra veiksmingai dresuojami, yra žinoma, kad jie yra nužudę mažesnių šunų ir kitų gyvūnų, taip pat žmonių.
Nuo 1991 m. Jungtinėje Karalystėje uždrausta veislė, o Europoje jos pavyzdžiu pasekė Norvegija, Malta ir Kipras, uždraudę turėti šios veislės šunis be specialios teismo išimties. Turkijoje taisyklės dar griežtesnės; ten draudžiama turėti ir veisti Fila Brasileiro.
Europoje yra tik dvi šalys, kuriose nėra aiškaus draudimo auginti šunis.
Suomija garsėja kaip draugiška šunims valstybė, kurioje nėra jokių apribojimų importuoti ar veisti bet kokios veislės šunis. Tačiau ji yra nustačiusi tam tikras taisykles ir reglamentus, susijusius su šunų laikymu, t. y. šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, o mišrūnų veislių šunys su vilkais yra draudžiami.
Airijoje nėra jokių įstatymų, draudžiančių importuoti ar veisti bet kokios veislės šunis.
Tačiau šalies teisės aktais, reglamentuojančiais konkrečias šunų veisles, apribotas 11 šunų, įskaitant trijų rūšių pitbullius, rotveilerius, elzasiečius ir japonų tosą, veisimas.
Savininkai privalo laikytis nustatytų taisyklių, o šiuos konkrečius šunis leidžiama vedžioti tik vyresniems nei 16 metų asmenims.
Daugeliui jų draudžiama viešose vietose būti be pavadėlio, o kitose – be antsnukio.
Ar daugėja šunų išpuolių?
Apskaičiuota, kad kasmet šunys užpuola apie 100 milijonų žmonių visame pasaulyje.
Nors dauguma incidentų blogiausiu atveju sukelia nedidelius sužalojimus, vis daugiau žmonių buvo sunkiai sužaloti arba nužudyti nevaldomų šunų.
Apskaičiuota, kad vien Anglijoje ir Velse per pastaruosius penkerius metus užpuolimų padaugėjo 34 proc., nors šunų populiacija per tą patį laikotarpį padidėjo tik 15 proc.
2016 m. „Science Direct“ atliktame tyrime nustatyta, kad 1995–2016 m. dėl šunų užpuolimų Europoje kasmet gerokai padaugėjo mirčių.
2016 m. šunys nužudė 45 europiečius, o tai reiškia, kad 100 000 gyventojų tenka 0,009 atvejo, t. y. tais metais beveik kartą per savaitę europietis buvo mirtinai sužalotas šuns.
Šis skaičius vis didėja – nuo 1995 m. tik Liuksemburge pavyko išvengti mirčių nuo pavojingų šunų rankos.
Nuo 1995 m. iki 2016 m. daugiausia šunų sukeltų mirčių įvyko Vengrijoje (94 mirtys), Prancūzijoje (79), Rumunijoje (67), Jungtinėje Karalystėje (56) ir Lenkijoje (49).
Suomijoje, garsėjančioje palyginti švelniais įstatymais dėl šunų laikymo, per tą laikotarpį žuvo 26 žmonės, t. y. daugiau nei kitose Skandinavijos šalyse – Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, kuriose užfiksuoti 23 mirties atvejai kartu sudėjus.
Visame pasaulyje, kaip ir Europoje, nustatyta, kad socialinės ir ekonominės sąlygos yra tiesiogiai susijusios su išpuolių skaičiumi, tačiau ekspertai teigia, kad blogos gyvenimo sąlygos akivaizdžiai nepadaro kiekvieno šuns labiau linkusio smurtauti.
Parengta pagal euronews.com
