Situacija nesikeičia
Į redakciją jurbarkiečiai dėl palaidų šunų ir kitokių gyvūnų yra kreipęsi ne kartą. Ir visada žmonių skundai panašūs: šunys laksto laisvai, tenka vengti susidūrimų su jais, saugoti vaikus, savo gyvūnus.
O įkandus dažniausiai net neaišku, kam šuo priklauso, ar yra skiepytas. Todėl nukentėjusiems žmonėms tenka kreiptis į medikus, o šie paprastai paskiria nemalonų gydymą – penkių leidžiamų vakcinų kursą.
Pasak jurbarkietės, į redakciją skambinusios dėl Kęstučio, Gedimino, V. Kudirkos gatvėmis lakstančių palaidų šunų, tvarka iš esmės turėtų būti aiški ir paprasta – jei šuo palaidas, jis turi būti sugaunamas ir išvežamas į prieglaudą, o šeimininkui už tai skiriama bauda.
„Manau, kad savivalda bešeimininkių ar neprižiūrimų gyvūnų kontrolę vykdo netinkamai. Jei būtų kitaip, nematytume gatvėse metų metais lakstančių tų pačių šunų. Taip pat nekiltų mums visiems pavojingų situacijų“, – tikino moteris.
Moters žodžius patvirtino ir po straipsnio pasirodymo pasipylusios istorijos. Gyventojai viešai, socialiniuose tinkluose šaukėsi pagalbos ir piktinosi situacija. Spalio 5-ąją du didžiuliai šunys Kęstučio g. užpuolė ir sudraskė katiną. Tie patys gyvūnai Žemaitės g. puolė moterį, kuri vedžiojo šuniuką.
„Du tokie šunys vaiką papjautų per kelias sekundes. Jau nekalbant, kad gali sužaloti visam gyvenimui. Kaip baigtųsi suaugusiam žmogui – irgi klausimas. Tokios situacijos yra savivaldybės apsileidimas. O gyvūnų šeimininkus reikia griežtai bausti, kad kitiems, kurie yra neatsakingi, nekiltų klausimų – bus pasekmės“, – sakė moteris.
Vaiką apkandžiojo ir nuolat Gedimino bei aplinkinėse gatvėse lakstantis šuo. Šis gyvūnas gyvena viename Gedimino gatvės privačių namų, tačiau kasdien išbėga laisvai lakstyti ir puldinėja žmones bei kitus gyvūnus. Dėl šio šuns gyventojai ne kartą buvo kreipęsi į policiją, seniūniją, savivaldybės viešosios tvarkos pareigūną. Tačiau situacija nesikeičia.
Šį kartą į gatvę išbėgęs šuo apkandžiojo mergaitę. Pastarosios mama parašė pareiškimą policijai. Tačiau kitą dieną gyvūnas vėl laisvas bėgiojo Gedimino ir Kęstučio gatvių rajone.
Skundžiasi retai
Oficiali statistika byloja, kad dėl bėdų su šunimis oficialiai jurbarkiečiai skundžiasi retai. Per 2022–2023 metus, iki rugsėjo 19 d., buvo gauti tik du skundai dėl palaidų šunų. Dėl šunų nepriežiūros Jurbarko miesto seniūnija yra gavusi tris pranešimus raštu ir keletą anoniminių pranešimų telefonu.
Dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų šiais metais rajone surašyti aštuoni administracinio nusižengimo protokolai. Penki iš jų – dėl palaidų šunų. Jurbarko miesto seniūnija nėra surašiusi nė vieno administracinio nusižengimo protokolo.
„Specialiųjų prevencinių priemonių, susijusių su benamių ar palaidų šunų gaudymu Jurbarko miesto seniūnija nevykdė, tačiau kartą metuose yra kviečiama gyvūnų globos įmonė „Mindraja“ profilaktiniam palaidų šunų gaudymui atlikti. Per minėtą laikotarpį buvo sugauti du šunys“, – rašoma savivaldybės atsakyme redakcijai.
Oficialių atvejų nedaug
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Monika Masiulienė sako, kad įstaigos turimais duomenimis, praėjusiais metais, sausio–rugpjūčio mėn., Jurbarko rajone apkandžiojus šunims pagalbos į medikus kreipėsi 11 asmenų.
Šiemet per tą patį laikotarpį šiek sausio–rugpjūčio mėn., Jurbarko rajone apkandžiojus šunims pagalbos į medikus kreipėsi 11 asmenų. Šiemet per tą patį laikotarpį šiek tiek daugiau – 13 gyventojų.
Dėl incidentų su gyvūnais – įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto 2022-ųjų sausio–rugpjūčio mėn. pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 16 asmenų. Iš jų 11 nukentėjo nuo gyvūnų, kurių šeimininkų nepavyko nustatyti. 11 asmenų nukentėjo nuo šunų, 3 – nuo kačių ir 2 – nuo laukinių gyvūnų. 15 asmenų buvo paskirti skiepai nuo pasiutligės. Šiemet medikų pagalbos prireikė18 Jurbarko rajono gyventojų.
11 gyvūnų šeimininkai nebuvo nustatyti. 13 asmenų užpuolė šunys, 5 nukentėjo nuo kačių. NVSC Tauragės departamento Jurbarko skyriaus duomenimis, žmonių, nukentėjusių nuo įvairių gyvūnų, mažėja: 2018 m. apkandžioti į medikus kreipėsi 66 asmenys, 2020 m.– 27, 2021 m. – 20, 2022 m. – 26. Skiepai nuo pasiutligės buvo skirti 12 asmenų.
„Po sužalojimo labai svarbu skubiai ir tinkamai sutvarkyti žaizdą, ją reikėtų kruopščiai praplauti tekančiu vandeniu, taip pat galima naudoti muilą ar kitas dezinfekcines priemones. Nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas, įvertinęs situaciją ir galimą riziką, paskiepytų nuo pasiutligės“, – teigia M. Masiulienė.
Vakcinacijos kursą sudaro penkios dozės, leidžiamos nustatytomis dienomis po įkandimo. Gavę pranešimą apie gyvūno sužalotą žmogų, NVSC specialistai atlieka epidemiologinį atvejo tyrimą ir aiškinasi sužalojimo aplinkybes.
