Norinčius šuns įspėja apie loteriją: „Kaimuose turime problemas su malinua, o Vilniuje – su borderkoliais“

– Daugelis žmonių šunis renkasi iš emocijos, dažniausiai per asociacijas. Paskaičiau, kažkur girdėjau, mačiau filmuką, mėlynos akys, haskiai, kaip fainiai, galės tempti roges, o gaunasi, kad jie pastoviai pabėga ir reikia ieškoti po visą miestą, nes neskiriama pakankamai laiko. Labai fainas, mažas pūkuotas o paskui neprisiderina pagal temperamentą ir namuose neranda vietos. Svarbu nuspręsti aš noriu veislinio ar mišrūno. Noriu mišrūno iš žmonių ar iš prieglaudos. Jei iš prieglaudos vėl yra tam tikri aspektai. Gali rasti labai gerą arba su labai didėlėmis baimėmis bei traumomis, kuris pastoviai los ar griauš visus namuose esančius daiktus. Dar gali jaustis atsiskyrimo sindromas ir šuo neatlips nuo šeimininko, kas irgi nėra normalu.

– Ne, gali pasiimti 5 metų mišrūną iš prieglaudos, kuris visą laiką buvo pririštas ir pas tave namuose jis taps puikus kompanionas. Su mišrūnais ar šunimis iš prieglaudos yra loterija, nes nežinai ką gali gauti. Kas kita su veisliniais šunimis. Prieš perkant gali persiskaityti, pabendrauti su veisėjais ir gali žinoti ko iš jo tikėtis: ar jis medžioklinis, veiklus ar skirtas ant sofos gulėti ir būti glostomas. Aš pati myliu neveislinius, pati turiu jų 3 ir dalyvauju varžybose.

– Renkantis šunį svarbu atsižvelgti į savo temperamentą. Šunys irgi skirtos pagal temperamentus: sangvinikas, cholerikas, flegmatikas, melancholikas. Jei šeimininkas bus melancholikas o šuo bus cholerikas, kuris labai aktyvus, tai ir pačiam šeimininkui bus labai sunku jį suvaldyti. Dažnai dresūroje matau, kad dažniausiai šuo ir šeimininkas vienas kito nepapildo. Keturkojis dar gali daugiau, o šeimininkas nebespėja paskui.

Kaimuose turime problemas su malinua veislės šunimis, o Vilniuje su borderkoliais. Visi galvoja, jog nusipirko šuniuką, kuris bus cirko artistas ir viską mokės, bet neįdeda pastangų ir jis guli ant sofos. Dažnai, per asociacijas išdresuoja, ko nereikėtų. Tarkime šuo užlipo ant spintos, o šeimininkas susijuokė. Šuniui tai ženklas, kad šeimininkas laimingas ir tą reikia daryti, jis tai priėmė kaip pagyrimą ir jam užsitvirtino tas netinkamas elgesys. Šunį skatiname ne tik skanuku ar žaisliuku, bet ir emocija bei elgesiu. Vienas iš pagrindinių dalykų ir lieka susirasti tą veislę, kuri pritinka tavo charakteriui.

– Voljere laikyti nėra blogai. Juk kai mes išeiname į darbą, jis lieka vienas ar bute, ar voljere, jam didelio skirtumo nėra, bet svarbiausia dienos eigoje skirti jam laiko. Ypatingai, jei šuo voljere, šeimininkas turi ji išsivesti ir pavedžioti, nes šuns psichika gali pakisti. Tada ir atsiranda problemos, kai šuo puola, negali net vandens pakeisti, puola ant kitų. Dažnai tas atsitinka, kai šunys perkami iš daugintojų, nes mano, jog ten pigiau, aš parodose nedalyvausiu, tai kam man tų dokumentų, o tada pradeda lysti problemos. Veislynuose šunys nėra kergiami kas kiekvieną rują, privaloma veislinė apžiūra, psichikos testas.

– Pirmoji yra aviganių grupė, kurių vienas iš pagrindinių bruožų, jog jie labai gerai, greitai mokosi, bet uri ganymo instinktą, yra be galo aktyvūs. Antroji grupė tai molosai, pinčeriai, šnauceriai, bokseriai. Šio grupės šunys ilgiau bręsta. Jie šuniui branda ateina pusantrų metų, šie šunys suauga ties trečiais metais ir gyvena kažkur 8 – 9 metus. Taip pat jie patys yra „lėtesnių apsukų“.

Terjerų grupę išsivaizduojam kaip sofos šunis, tačiau dalis jų yra darbiniai. Jie visi yra greiti, ne tik kad cholerikai, bet ir hiperaktyvūs. Gal geriausias pavyzdys yra šuo iš filmo „Kaukė“ (juokiasi). Jie visur uostinėja, laksto, šmirinėja.

Sekantys yra taksai. Sakoma, jog jie yra sunkiai dresuojami, kas iš dalies yra tiesa, nes jie turi savo nuomonę, jie už save pastovi.

Į špicų ir primityviųjų grupę įeina haskiai, akitos, kiti Japonų veislių šunys. Jie turi poreikio į agresiją tačiau, kaip mes kinologai juokaujame, jie turi ir savo „dzen“ būseną. Gal darysiu tą pratimą, ne šiandien šiandien gal pagulėsiu (juokiasi).

Minėtieji haskiai yra bėgikai, lakstantys. Čia ir būna problema, kai pasirenka, kad nori sportinio šuns, tačiau su juo nepakankamai laksto ir palieka bute. Tada jis guli, vyksta destrukcija, gali išsivysti depresija. Tad vien dėl mėlynų akių jo pirkti neverta, nes jam reikia labai daug laiko. Dažnai norima haskio su mėlynomis akimis su vokiečių aviganio paklusnumu. Dažnai taip ir būna, jog nusižiūri vieną pagal elgseną o tikisi kito šuns išvaizdos.

Pėdsekių grupės pavadinimas išduoda, jog šie šunys, nors ir bus puikiai išdresuoti, vis tiek jo nosis jau bus žemėje, jis seks viską, uostinės. Toks jų instinktas. Štai ir mano Rokis, juodas šuniukas, turi medžioklinio kraujo. Jis gali susikoncentruoti, bet jeigu duoda komandą laisvai tai kiekvienas kampas, medis ar daiktas bus išuostinėtas.

Štai ir labai populiarus šeimų šuo biglis. Jis yra pėdsekys ir skalikas. Tai reiškia, jog jis los. Jei tai vyksta privačiame kieme ar voljere, tai niekis, o jei butuose? Tada žmonės ir klausia, ką daryti, kad jis nelotų. Tai galima pakeisti nuo mažens labai intensyviai dirbant, skatinant kuo mažiau loti, duodant skanuką už tylėjimą. Svarbu suprasti, kad šunys yra savanaudžiai ir mums tas yra labai patogu, nes žinodami tai, mes galime jais manipuliuoti. Šuo žino, jog nelojimas šitoje situacijoj man atneš skanuką ar žaisliuką, tai aš ir nelosiu.

Medžiokliniai šunys yra mėgstami, tačiau reikia žinoti, jog jiems visos varnos, antys ir kiti paukščiai dirgina, ir neprasprūs pro akis. Tad turint paukštinį šunį kaime, vištas teks laikyti aptvėrus tvoromis (juokiasi). Išguiti tą instinktą yra neįmanoma. Jis gali tos vištos nesudoroti, bet griebti ir nešti norės. Galima nuo mažens tai bandyti keisti, bet ar reikia keisti šuns prigimtį? Gal tada geriau rintis tą, kuriam ta varna bus dzin.

Retriveriai ir jų grupė šiuo metu labai populiarių, tačiau pirminė paskirtis buvo atneši grobį iš vandens. Tad būtina žinoti, jog vis pro balą ar vandens telkinį ramiai nepraeis. Dar su šiais šunimis yra tas, jog žmonės juos ima, tarsi terapinius šunis, tačiau to nebus, jei nuo mažens jis to nebus ugdomas. Aiški, jie to savo ramumo, meilumo, bet kartais tenka ir tai tvarkyti. Juk šeimininkas nori, jog šuo būtų jo, reaguotų jį, o šie šunys mėgsta, kad visi draugai. Šoka, deda letenas ant žmonių, kas irgi nėra normalu, nes šuo pro kitus turi praeiti neutraliai. Tai gaunasi toks priešingas atvejis, nes kiti šunys tampa agresyvūs, o čia atvirkščiai.

Dekoratyviniai ir kiti kambariniai, sofų šunys dažniausiai turi išsiskyrimo problemą. Juos nuo mažens reikia pratinti, kad namuose jiems teks likti vieniems.

Ir paskutinė kurtų grupė pasižymi savo dydžiu, aukščiu. Jie labai greitai bėga, juos reikia vedžioti būtinai su pavadėlio, nes jie bėgdami išvysto iki 50 km/h greitį. Teko susidurti, jog paleidus, šie šunys gali atsitrenkti į medį ar kitą objektą. Jei turi gerą savybę, jog jie arba bėga, arba guli (juokiasi).

– Kiekviena veislė turi savų pliusų ir minusų, tačiau pagrindinis akcentas kad jei turi šunį, turi su juo užsiimti. Daug kas nori šuns kaip namų apsaugos, bet aš dažnai paklausiu, gal tada geriau signalizacija? Šunys linkę sirgti, jiems reikia daug dėmesio. Jei šuo voljere, tai kas norės vogti, tai ir pavogs, jei laksto po teritoriją, tada jį reikia labai gerai ištreniruoti, kas ra potenciali grėsmė, o kas ne.

– Niekada negalima jų skirti liečiant, net jei tai ir tavo šunys. Tuo metu jį adrenalinas sukyla ir gali labai skaudžiai įkasti. Galima kažkaip šaukti per atstumą ar šliūkštelėti vandens, tačiau jokiu būdu neliesti.

– Jei šeima nusprendžia įsigyti 2 šunį, tai turi nuspręsti ar tikrai jau yra pasiryžę šiam žingsniui. Po to, būtina šunis supažindinti, ne namų aplinkoje, neutralioj aplinkoje, palengva, kažkokiais žaidimais. Tada jau atėjus į namus, juos pradžioje atskirti į kambarius ir palengva jie susiras sau tinkamas vietas. Šuo namuose turi turėti savo vietą, guolį. Jei tai yra namuose, tada jį paprasčiau valdyti, šuo gerai išsimiega ir neturi išsiskyrimo nerimo. Plius šuo be savo guolio, visada būna budėjimo režime ir yra įsitempęs.

– Dresūra nėra toks dalykas, kad čia vienu metu reikės 2 valandas su juo intensyviai dirbti. Viską galima integruoti į savo gyvenimą. Tarkime, užsikaitei kavos ir šuo prie tavęs. Lauki kol ji atvės, duodi komandą sėdėti, paskatini. Skuti bulvę, vėl prisimeni šunį. Jei šuo turi baimių, į kažkokį objektą, tu pats turi parodyti, jog tas nekelia grėsmės. Šuo bijo kažkokio objekto namuose, tai šeimininkas turi prieiti prie jo ir liesti, rodyti, jog tas nesukelia pavojaus. Intensyviausias dresūros laikotarpis – iki pusantrų metų amžiaus, tačiau paprasčiausių komandų laisvai gali išmokyti ir vyresnius šunis.