„Mes turime remtis ne tuo, kad gyvūnas gražus, ne tuo, kad man labai faina bus su juo gyventi ir bus smagu, bet pradžioje turime pradėti galvoti apie savo galimybes: laiko, finansines, juk jį reikės prižiūrėti, dresuoti, gydyti“, – apie vis dar pasitaikantį nesuvokimą, ką reiškia auginti gyvūną namuose pasakoja Veterinarijos ligoninės „8 drambliai“ gydytojas terapeutas, chirurgas doc. dr. Vytautas Sabūnas.
„Vienas iš tokių pavyzdžių, kalbant apie emociją, tai kai dovanoja kitiems gyvūnus, ypač Kalėdų laikotarpiu. Paskui jų labai daug atsiduria prieglaudose. Labai pagausėja tų gyvūnų, kurie padovanoti per Kalėdas žmogui, su kuriuo dovanotojas net negyvena ir nežino, ar tą dovaną gavęs asmuo galės tuo gyvūnu pasirūpinti. Pavyzdžiui, dovanoja šuniuką vyresniems tėvams, seneliams. Mes turime pagalvoti ir apie tai, kokiam laikui mes gyvūną įsigyjame.
Jei kalbame apie šunį, turime galvoti apie 15 metų perspektyvą, jei apie kates – 20 metų. Jei močiutei dabar 90, turėtume suprasti, kad ji iškeliaus kažkada ir nebegalės pasirūpinti tuo gyvūnu, kas tada bus?“
Nors žmonės darosi sąmoningesni ir vis atsakingiau žiūri į gyvūno auginimą, perpildytos prieglaudos visgi išduoda, kad ne visi gerai apgalvojo tokį sprendimą, kai dar buvo pasirinkimo metas. Chirurgas doc.dr.Vytautas Sabūnas ragina apmąstyti ne tik savo finansines galimybes ar gebėjimą skirti gyvūnui pakankamai dėmesio, bet ir apskritai rinktis augintinį pagal savo charakterį ir gyvenimo būdą.
Būtina išsinagrinėti skirtingas veislių savybes, kad žinotume, ko tikėtis iš gyvūno, kuris gyvens kartu daugiau nei 10 metų. „Ar žmogus gyvena vienas, ar su šeima, ar turi vaikų, ar yra kitų gyvūnų namuose, ar jis gyvena penkių aukštų pastate, kuriame nėra lifto, ar turi nuosavą namą su teritorija?“ – atrodytų paprasti klausimai, tačiau chirurgo teigimu, jie gali tapti lemtingais.
„Tarkime, dažnai sportuojantis žmogus įsigyja anglų buldogą ir tas šuo, kol jaunas, bėgioja su juo. Bet paskui prasideda problemos. Kiekviena veislė turi savo charakterį, savo fizines savybes ir pagal tai mes turėtume labai atsakingai pasirinkti, kokio gyvūno norėtume pagal veislę ar pagal rūšį.“
Vieni augintiniai yra tingaus būdo, lėti ir ramūs, kiti – aktyvūs, judrūs ir negalintys visą dieną būti be judesio. Žmogus turi atsižvelgti į šias savybes ir taip apsaugos ne tik gyvūną, bet ir save, savo šeimą ir namus.
„Didžioji dauguma veterinarijos gydytojų sako, kad dideliam šuniui vieno kambario bute vietos nėra. Iš esmės gyvūnas turi turėti savo erdvę žmogaus namuose“, – teigia Veterinarijos ligoninės „8 drambliai“ gydytojas neurologas, chirurgas Vytautas Stankus. „Jei gyvūnas leidžia laiką vieno kambario bute tik poilsio metu, tai viskas tvarkoje. Kaip mes turime savo lovą, tai augintinis turi turėti savo guoliuką, kuriame galėtų ilsėtis ir jo poilsis ten būtų netrikdomas.“
Veterinarijos gydytojo teigimu, dažnai kyla prieštaravimų, ar narvas yra tinkama vieta laikytis augintinį.
„Jeigu gyvūnas hiperaktyvus ir jauname amžiuje jis gali sunaikinti daug ką, pavyzdžiui, kroviklių laidus, batus. Kai savininko nėra namuose ko gero geresnis yra sprendimas gyvūną uždaryti jo narvelyje, kurį jis laikytų savo namais. Juk nėra taip, kad mes jį per prievartą įgrūdame, užspaudžiame ir viskas.
Svarbu įpratinti jį ir sukurti ten tokią erdvę, kurią jis laikytų savo namais. Be to, taip gyvūnas bus apsaugotas nuo įvairių problemų. Tarkime, nuo to pačio svetimkūnio, jeigu jis kažką praris nevalgomo ar nuo elektros nupurtymo. Palikdami jį saugioje vietoje namuose mes gyvūną apsaugome nuo pavojų“, – teigia gydytojas neurologas, chirurgas Vytautas Stankus.
Nors tvaresnis sprendimas būtų augintinį pasiimti iš prieglaudos ir taip suteikti jam namus, tačiau prieš žengdami tokį, kad ir kilnų, žingsnį, žmogus turi taip pat atlikti namų darbus.
„Turime nepamiršti, kad prieglaudose gyvūnai atsiduria dėl kažkokios priežasties. Daug jų turi elgesio sutrikimų, galbūt ir lėtinių ligų, daug jų yra vyresnio amžiaus. Jokiu būdu nesakau, kad nereikia imti gyvūnų iš prieglaudų. Taip, labai svarbu jais rūpintis. Bet mes turime surinkti nemažai informacijos apie priglaustą gyvūną ir praleisti su juo pakankamai laiko, kol nuspręsime vežtis namo“, – teigia veterinarijos gydytojas doc. dr. V.Sabūnas.
„Žinau, kad prieglaudos dabar pakankamai liberalios, leidžia ateiti, pabūti su gyvūnu, po savaitės dar sugrįžti, pasižiūrėti, kaip jis elgiasi su jumis, su jūsų šeima, pasiklausinėti daugiau apie jo priešistorę, ligas, nes būna, kad žmonės išmeta gyvūną iš namų, nes nebeturi už ką jų gydyti.“
Nusprendus pasiimti gyvūną iš prieglaudos, Veterinarijos ligoninės „8 drambliai“ gydytojai pataria, ką būtina sužinoti dar prieglaudoje. Geriausia, kad į tuos klausimus atsakytų ten gyvūnus prižiūrintis veterinarijos gydytojas.
„Labai svarbu sužinoti, ar atlikti pagrindiniai dalykai: ženklinimas, infekcijų kontrolė (vakcinacija), parazitų kontrolė, ar jis yra sterilizuotas (kastruotas) ir koks apskritai tas gyvūnas, kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis, gyvūnais, veterinarijos gydytoju, kokia jo reakcija į išorės dirgiklius, tarkime, šeimos narius. Dažniausiai prieglaudoje dirbantys žmonės žino, kaip tas gyvūnas elgiasi tam tikrose situacijose“, – pataria veterinarijos gydytojas doc. dr. V.Sabūnas.
Tik atsakius į visus šiuos klausimus, galime būti ramesni, kad vėliau nepasirodys nemalonių staigmenų, tiek kalbant apie gyvūno būdą, galimus agresijos atvejus, tiek apie jo sveikatą, nes sudėtingas ligas gydyti yra brangu.
Jei gyvūnas perkamas veislyne, aukščiau išvardintus klausimus taip pat vertėtų užduoti veisėjui. Jei neatliktas ženklinimas, infekcijų ir parazitų kontrolė, būtina patiems kreiptis į veterinarijos kliniką, nes gyvūnai, ypač tie, kurie daug laiko leidžia lauke, yra smalsūs gali nešioti užkrečiamas ir pavojingas žmogui ligas. „Vakcinacija nuo įvairių virusinių, bakterinių ligų, pavojingų ne tik gyvūno, bet ir žmogaus gyvybei, yra būtina“, – tikina veterinarijos gydytojas doc. dr. V.Sabūnas.
„Pavyzdžiui, pasiutligė. Šiuo metu esame labai geroje situacijoje, nes Lietuva, mano žiniomis, yra laisva nuo pasiutligės šalis. Tačiau mes turime kaimynų: už sienos – Baltarusija, kuri nekontroliuoja šitos situacijos, o gyvūnai keliauja, tad ligai nėra sienų. Tas solidarumas, kad mes visi vakcinuojame savo gyvūnus, suteikia galimybę neturėti šitos ligos šalyje, o ji yra labai pavojinga tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Mirtina liga.“
Parazitų kontrolė – taip pat labai svarbus dalykas, į kurį negalima numoti ranka, nors žmonės kartais linkę sakyti, kad gyvūnai švarūs. Veterinarijos gydytojai siūlo visada apsidrausti ir apsaugoti gyvūną ir save nuo pavojingų ligų, kurias nešioja parazitai. Su sergančias augintiniais kasdien susiduriantis medikas teigia, kad vartoti preparatus nuo parazitų būtina, tik galima jų kiekį ir dažnumą reguliuoti, atsižvelgiant į augintinio gyvenimo būdą.
„Jei lyginame gyvūną, kuris laikomas namuose, šlapinasi ar tuštinasi ant palučių, tarkime, jorkšyras, ar bišonas, ir imame gyvūną, kuris dalyvauja medžioklėse, ėda žvėrieną, žalią mėsą, jų rizikos laipsniai ženkliai skiriasi“, – pasakoja doc. dr. V.Sabūnas.
„Jei vienam reikėtų vieną kartą per metus naudoti vaistus nuo parazitų, tai kitam – netgi kas mėnesį. Parazitų kontrolė nesibaigia žarnyno kirmėlėmis. Yra išoriniai parazitai: erkės, blusos, kurias gyvūnai parneša į namus. Šie parazitai gali pernešti ligas tiek žmonėms, tiek kitiems gyvūnams. Mes turime tuo rūpintis visus metus. Žiemos laikotarpiu, aišku, mažiau problemų, bet dėl ektoparazitų, t.y. išorės parazitų, turime būti įsitempę visus metus. Žmonės, kurie galbūt nesusiduria su tais dalykais, nesuvokia. Tačiau mes matome labai daug atvejų, labai daug mirčių, daug blogų, liūdnų istorijų, tad nesinorėtų, kad taip būtų.“
Pavojingiausia yra tai, kad parazitų pernešamos ligos pradžioje nesiunčia jokių signalų, žmogus net neįtaria, kad jau jo organizme – parazitai. „Gyvūnas gali būti užsikrėtęs ir mes galime to nematyti daug laiko, bet jis jau gali būti infekcijos šaltinis, ypatingai vaikams. Tiek žarnyno kirmėlės, tiek echinokokai įvairūs, o šie netgi pavojingi gyvybei.
Kadangi vaikai dalinasi žeme, maistu su gyvūnais, bučiuojasi ir visa kita, ta higiena šiek tiek mažesnė, tai ypatingai namuose vaikams yra didesnė rizika, jei laikome gyvūną, bet jo normaliai neprižiūrime, neatliekame parazitų kontrolės. Tokiu atveju rizikuojame ne tik gyvūnu, bet ir šeimos nariais“, – įspėja apie pavojus veterinarijos gydytojas doc. dr. V.Sabūnas.
„Taip pat yra erkių pernešamos ligos. Nuo gyvūno neužsikrėsime, bet gyvūnai gali atnešti tuos ektoparazitus, erkes ir blusas, kurios gali pernešti ir laimo ligą, ir encefalitą. Gyvūnams sukelia šiek tiek kitokias ligas. Mums labai gerai Lietuvoje žinoma babeziozė, pirmuonių infekcija, kuri yra pernešama erkių. Labai didelis sergamumas Lietuvoje.“
Ko dar dažnai nežino žmonės, nusprendę laikyti namuose augintinį? Kaip išvengti gyvūnų ligų ir susižalojimų? Kokie veiksmai turi būti atliekami kasdien? Kodėl taip svarbu maitinti augintinį tinkamu maistu? Ir kaip rūpintis keturkoju, kad tai būtų tvaru? Visi atsakymai į klausimus – laidoje „Tvarumo kodas“
