Penktadienį nuo ankstaus ryto prie buvusio medicinos punkto Meškalaukio kaime, Pasvalio rajone, rikiuojasi aplinkinių kaimų gyventojai su šunimis ir katėmis.
Ne visi gyventojai čia atvyko laikydami gyvūnus už pavadėlio ar rankose, kaip įprasta – tarp laukiančiųjų buvo matyti daug tokių, kurie atsivežė kates specialiose gaudyklėse.
„Paskolinome žmonėms gaudykles, nes laukinės katės, kurios glaudžiasi kiemuose prie namų ir yra maitinamos pačių gyventojų, yra baikščios ir neprisileidžia žmonių. Tad dalį kačių prieš atvežant kastruoti dar reikia ir sugauti“, – sako gyvūnų globos organizacijos „Mažas draugas“, veikiančios Panevėžio, Biržų ir Pasvalio teritorijose, vadovė Anželika Jaškuvienė.
Nors vilnietė veterinarijos gydytoja Jolanta Bazytė jau nebesuskaičiuotų savo atliktų gyvūnų kastracijos operacijų, ji sako, kad tokie projektai, koks penktadienį pradėtas įgyvendinti Pasvalio rajone, Meškalaukio kaime, yra nemenkas iššūkis net ir patyrusiems veterinarijos gydytojams.
Sudėtingomis sąlygomis, buvusio medicinos punkto patalpose, kur yra tik stalas ir plautuvė, sostinės veterinarijos klinikoje dirbanti J. Bazytė kartu su dar dviem kolegėmis ir keliais asistentais ruošiasi atlikti pusantro šimto šunų ir kačių kastracijos operacijų. Laikinoje Meškalaukio klinikoje gyvūnai bus operuojami tris dienas iš eilės, nuo ryto iki vakaro. Daugiausiai bus kastruojami benamiai gyvūnai ir kaimo gyventojų, kurie neturi tam galimybių ar lėšų, augintiniai.
„Atsivežėme visas reikalingas sterilias priemones ir įrangą, kurios reikia standartinei kastracijos operacijai. Pati operacija taip pat niekuo nesiskirs nuo tų, kurias mes atliekame savo klinikoje Vilniuje: gyvūnui bus atliekama sedacija, o pačiai operacijai pakaks vos vieno nedidelio, už pirštą siauresnio, pjūvio.
Chirurginė žaizda bus siuvama tirpiais siūlais, bus daroma „slapta“ poodinė siūlė, todėl siūlų traukti nereikės, nuskausminsime ilgalaikį poveikį turinčiais medikamentais. Gyvūnui bus atlikta profesionali kastracijos operacija ir kitos papildomos procedūros“, – pasakojo veterinarijos gydytoja J. Bazytė. Ji pridūrė, kad gyvūnai bus ne tik kastruojami, bet kartu ir skiepijami nuo pasiutligės, jiems bus nukirpti nagai, sulašinti vaistai nuo uždegimų, blusų ir kt. Visa tai gyventojams nieko nekainuos – viskas finansuojama suomių nevyriausybinės organizacijos „Pet Rescue Finland“ lėšomis.
Pasak šios kampanijos iniciatorių, tai yra labai svarbus aspektas, nes nedidelėse gyvenvietėse nėra arti dirbančių veterinarijos gydytojų – iki jų dažnai tenka važiuoti net ir šimtą kilometrų, o vietos gyventojai dažnai tam neturi finansinių galimybių ar net nemato reikalo vežti į miestą kastruoti „pusiau laukinę“ kieme besiglaudžiančią katę ar prie būdos pririštą šunį. Tuo tarpu katės ir šunys kaimuose toliau veisiasi masiškai ir tai jau tampa didele problema.
„Iš pradžių į kiemą ateina viena laukinė katė, ja žmonės pradeda rūpintis, padeda maisto, o po metų vietoje vienos katės tame pačiame kieme jau atsiranda trisdešimt. Gyventojai sako, kad mes maitiname tas kates, bet kiek gi galima, padėkite“, – sako Lietuvoje gyvenanti suomė Liisa Leitzinger, mūsų šalyje atstovaujanti Suomijoje įkurtai gyvūnų globos organizacijai „Pet Rescue Finland“. Ši nevyriausybinė organizacija jau septynerius metus vykdo aktyvią veiklą Lietuvoje – suomių geradarių lėšomis finansuojami gyvūnų kastracijos projektai bei ieškoma naujų namų Suomijoje Lietuvos prieglaudų globojamiems šunims. Per pastaruosius 7 metus nauji namai Suomijoje buvo rasti 1500 benamių šunų.
Vos paskelbus apie nemokamą kastracijos kampaniją Pasvalio rajone, Meškalaukyje, iš karto plūstelėjo skambučiai, laiškai ir dešimtys gyvūnų registracijų – visos vietos buvo užpildytos jau pirmosiomis dienomis. Pasak L. Leitzinger, tai parodo, kokia opi yra gyvūnų populiacijos problema Lietuvos kaime.
„Gyvūnai sparčiai dauginasi ir tai tampa našta ir žmonėms, ir gyvūnų prieglaudoms, kurios nebepajėgia visais gyvūnais pasirūpinti ar rasti jiems naujus namus. Per pastaruosius dešimt metų stipriai keitėsi ir žmonių požiūris – jei anksčiau kaime kalytei atsivedus šuniukų juos sumesdavo į maišą ir veždavo skandinti, tai dabar niekas nebenori to daryti, visi supranta, kad tai yra nežmoniškas žiaurumas.
Tad šią problemą reikia spręsti iš esmės: valdyti gyvūnų populiacijos didėjimą regionuose vykdant reguliarias gyvūnų kastracijos programas“, – įsitikinusi L. Leitzinger.
Gyvūnų globos organizacijos „Mažas draugas“ vadovė A. Jaškuvienė patvirtina, kad niekam nereikalingi gyvūnai iš tiesų nebetelpa prieglaudose: „Mūsų prieglauda visada yra perpildyta“, – sako ji. Nors vien iš Panevėžio ir Pasvalio rajonų per pastaruosius keletą metus suomiams buvo „įvaikinta“ apie 700 šunų, kasmet atsiranda vis daugiau benamių gyvūnų, kuriems reikia ieškoti namų. „Ir dabar į šią akciją daugiausiai registruojame ištisus didelius kiemus – dešimtis gyvūnų per kartą. Katės atklysta pas žmones, o tada sparčiai prisidaugina, nes veda jauniklius kas kelis mėnesius“, – teigia A. Jaškuvienė.
Joniškėlio miesto seniūnas Donatas Dilys džiaugiasi, kad suomių organizacija, pasitelkusi gyvūnų globos draugiją ir veterinarijos kliniką Lietuvoje, ėmėsi iniciatyvos organizuoti tokią svarbią ir reikalingą akciją. „Kartu su gyvūnų prieglauda nuolat tenka padėti gyvūnams, ieškoti naujų namų, gelbėti nuo ne visada atsakingų šeimininkų. Visko tenka matyti. Nors situacija mūsų visuomenėje pamažu gerėja, matome, kad žmonėms dar reikia padėti – tokios iniciatyvos atlieka ir švietėjišką misiją, nes žmonės mato, kad gyvūnu reikia rūpintis lygiai taip pat atsakingai, kaip ir kitu žmogumi“, – sako Joniškėlio seniūnas D. Dilys.
Veterinarijos gydytoja J. Bazytė taip pat primena, kad kastracija yra naudinga ne tik dėl populiacijos valdymo. Tyrimais patvirtinta, kad kastruoti gyvūnai kur kas rečiau serga tam tikromis ligomis. Pvz., kastracija rekomenduojama navikinių susirgimų, įvairių uždegimų prevencijai, tai taip pat veiksminga priemonė padėti gyvūnui, kuriam nustatytas hiperaktyvus elgesys.
Spalio 7–8 d. nemokamos gyvūnų kastracijos kampanija vyks ir Radviliškyje.
