Seimui priėmus įregistruotus įstatymų projektus, gyvūnų gerovę ginančios organizacijos įgytų teisę susipažinti su bylos medžiaga ir paprasčiau apskųsti byloje priimtą sprendimą, jeigu byla pradėta pagal tos organizacijos pateiktą pareiškimą.
„Šios kadencijos Seime jau priėmėme sprendimą, numatantį draudimą laikyti gyvūnus su jais žiauriai besielgusiems asmenims. Tačiau tam, kad šis ir kiti sprendimai gyvūnų gerovės srityje duotų norimą rezultatą, reikalingas efektyvus teisinis procesas. Nevyriausybinių organizacijų įgalinimas prisidėtų prie stipresnės gyvūnų teisinės apsaugos“, – teigia parlamentarė I. Pakarklytė.
Pasak jos, inicijuoti šiuos teisės aktų projektus paskatino gyvūnų gerovės srityje veikiančių organizacijų ligšiolinė patirtis administracinio nusižengimo ir baudžiamosiose bylose, pradėtose dėl šių organizacijų pateiktos informacijos. Pasak Seimo narės I. Pakarklytės, joms tik retais atvejais yra suteikiama galimybė susipažinti su bylos medžiaga, o šis ribojimas gerokai apsunkina galimybę motyvuotai apskųsti priimamus sprendimus bylose.
„Reikia džiaugtis, kad turime itin stiprias nevyriausybines organizacijas, kurios gina gyvūnų gerovę neskaičiuodamos savo laiko ir nereikalaudamos atlygio už tai. Privalome užtikrinti, kad teisinė bazė būtų kuo palankesnė joms įgyvendinti šią svarbią misiją“, – sako Seimo narė.
Anot projektą parengusios I. Pakarklytės, priėmus šiuos teisės aktų projektus, Lietuva pasektų kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu – šioje valstybėje bylose dėl gyvūnų gerovės nukentėjusiojo teises gali įgyvendinti visuomeninės organizacijos, kurių steigimo dokumentuose nustatyta veikla yra gyvūnų gerovės apsauga.
Jeigu Seimas pritartų, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme būtų numatyta, kad „asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, kurio steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodyta gyvūnų gerovės apsauga, administracinio nusižengimo ir (ar) baudžiamojoje byloje, kuri pradėta pagal šio juridinio asmens skundą ar pranešimą ir kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, gali būti laikomas atstovu pagal įstatymą kaip atstovaujantis gyvūnų gerovės interesus.“
Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo proceso kodeksuose siūloma numatyti, kad „atstovais pagal įstatymą kaip atstovaujančiais gyvūnų gerovės interesus, gali būti asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, kurio steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodyta gyvūnų gerovės apsauga“.
Siūloma, kad šie įstatymų pakeitimai įsigaliotų nuo 2024 metų sausio 1 d.
