Keliaujant Jonavos pakraštyje esančia ramia Laukagalių gatve nustebina nematytas kelio ženklas.
Jame pavaizduota pėsčiųjų perėja. Tik ja eina ne žmogus, o katė. Jis ir žymi vietą, kur įkurta benamėms katėms skirta priebėga ir šėrykla.
Visa tai – jonaviškio V.Misiūno darbai. Nors ši veikla nėra legali, jos drausti niekas neketina.
Benamių gyvūnų pagailo
V.Misiūnas pasakojo, kad prie Laukagalių gatvės nuo senų laikų buvo sodininkų sklypai, pastatytas garažų masyvas. Stovi ir keli privatūs namai. Dabar kai kurie sklypai apleisti.
Vyro bičiulis čia turi sodybą, kurioje automobilių meistru dirbantis V.Misiūnas dažnai svečiuojasi, krapštosi įrengtose dirbtuvėse. Aplinkui vis vaikštinėdavo benamės katės.
Priešais draugo sodybą esančiame tuščiame sklype jis joms palikdavo ėdesio.
Taip draugystė su benamėmis katėmis prieš trejus metus ir prasidėjo.
Artėjant žiemai vyras pagamino trijų aukštų katėms skirtą namą. Į norimą aukštą murklės gali užlipti patogiais laiptais. Kad gyventojos nesušaltų, nagingas vyras medinį namą apšiltino, viduje patiestus paklotus dažnai keičia.
Ženklas kelia šypseną
Prie kelio, greta tos vietos, kur renkasi katės, jis įrengė ir kelio ženklą, informuojantį, kad šioje vietoje yra kačių perėja.
„Tai tikras kelio ženklas. Tik vienoje reklamos agentūroje paprašiau, kad jį kiek pakeistų. Vietoj žmogaus figūros ženkle pavaizduota katė. Įrengti ženklą leidimo nieko neprašiau. Šia gatve automobiliais gali važinėti tik tie, kurie čia gyvena. Vietiniams ženklas netrukdo, niekas nepyksta, atvirkščiai – daugelis stebisi ir šypsosi“, – pasakojo jonaviškis.
Kačių namus vis dažniau aplanko ir kiti žmonės. Kartą atėjęs aplankyti globotinių prie jų namo jis sutiko moterį.
„Ji kačių namą papuošė – nudažė žaliai, nupiešė gėlių“, – pasakojo vyras.
Atostogoms pinigų nelieka
V.Misiūnas sakė, kad į šėryklą vakarais susirenka apie 16–20 kačių. Didžiausios šventės būna šeštadieniais ir sekmadieniais. Tada jis perka ir globotinėms atveža vištų kepenėlių ir širdelių, kurios katėms yra tikras gardumynas.
Kitomis dienomis jos gauna sauso, kartais ir šlapio maisto. Mėsos, dešrų, įvairių pašarų padovanoja ir kiti žmonės.
O kaip būna, kai kačių globėjas kur nors išvyksta atostogauti?
„Kad neatostogauju“, – kukliai pratarė V.Misiūnas.
Tik vėliau vyras prisipažino, kad pašerti vieną katę per dieną atsieina apie 1 eurą. Neretai beglobės katės būna susižalojusios ar sužalotos, ligotos. Tada V.Misiūnas jas veža pas veterinarijos gydytojus ir moka už operacijas bei gydymą.
„Praėjusį mėnesį reikėjo operuoti ir gydyti dvi kates. Tam išleidau 300 eurų, tad kokios dar atostogos?“ – šyptelėjo jonaviškis.
Į namus parsivežė dvi kates
Daugelis benamių kačių yra baikščios ir prisileidžia tik savo geradarį. Bet vienas kačiukas buvo nepaprastai meilus. Kai V.Misiūnas sėsdavo į automobilį, jis taip pat į jį įlipdavo, ropšdavosi ant kelių ir priekinėmis kojomis remdavosi į vairą – norėdavo važiuoti drauge.
„Kartą pro kačių šėryklą ėjo jauna šeima su mažu vaiku, jie stūmė tuščią vaiko vežimėlį. Kačiukas į jį įšoko. Šeima jį nusivežė namo ir priglobė“, – pasakojo V.Misiūnas.
Kai nugaišo mylimas vyro šuo, į kačių šėryklą priklydo sergantis katinas. Jis svėrė vos 2 kilogramus, buvo žaizdotas, miauksėjo ir taip prašė ėsti. Vyras katiną nuvežė pas veterinarą, paskui – į savo namus.
Dabar šis Meino meškėno genų, matyt, turintis katinas Barsikas sveria 8 kilogramus.
Vėliau prie vyro daugiabučio slampinėjo rausvaplaukė katė. Ji turėjo namus, bet po šeimininkės mirties vaikai butą pardavė, o keturkoję išmetė į lauką. Ji gyveno po balkonu, taip pat buvo pasiligojusi.
Po vizito pas veterinarą V.Misiūnas Pumą taip pat parsivežė namo.
Vyras įsitikinęs, kad žmonės gali pasirūpinti savimi, o keturkojai ne visada tai gali padaryti ir jiems reikia padėti.
Visas kates ir sterilizuoja
V.Misiūnas bendrauja su viešosios įstaigos „Miesto katė“ atstovais. Šios organizacijos vadovė Sandra Genutė sakė, kad jos pažintis su V.Misiūnu ir prasidėjo tada, kai jis įrengė namą katėms ir jas pradėjo šerti.
„Šis žmogus labai atsakingas. Jis beglobes ne tik šeria ir tvarko jų namelio aplinką. Visos katės yra sterilizuotos. Tai padaryti jam padedame mes. Vis dėlto jauniklių kartais atsiranda. Juos paima Ukmergės gyvūnų globos namų „Klajūnas“ darbuotojai, nes prieglaudoje jiems saugiau“, – pasakojo gyvūnų globėja.
S.Genutė sakė, kad Jonavoje ne vieno daugiabučio kiemuose žmonės rūpinasi benamėmis katėmis, bet dėl to kyla ir konfliktų.
„Vieta, kur yra V.Misiūno įkurtas kačių namas, atoki, todėl problemų kyla mažiau“, – pasakojo S.Genutė.
Jonavos rajono savivaldybės atstovas Evaldas Utyra atskleidė, kad leidimo įrengti kelio ženklą, informuojantį apie kačių perėją, niekas neprašė ir toks leidimas nesuteiktas.
„Tačiau aš nemanau, kad šis ženklas kam nors trukdo“, – sakė E.Utyra.
Mano, kad namelių reikėtų daugiau
Ingrida Tumėnaitė-Visockė, Benamių gyvūnų organizacijos „Mylėkime kates“ vadovė:
„Jonavos rajono savivaldybės atstovai bendrauja su rajone veikiančiomis gyvūnų globos organizacijomis.
Po vieno tokio susitikimo Jonavos gyventojai buvo kviečiami aukoti pinigų, už kuriuos mieste būtų pastatyti namai katėms.
Už surinktus 1 tūkstantį 230 eurų pavyko įsigyti keturis namus. Namukai atitinka keliamus reikalavimus, yra apšiltinti, patikimai įtvirtinti į grindinį, jų stogai atsidaro, lindimo ertmės patogios.
Nameliai katėms įrengti Sodų, Kosmonautų, Vilniaus ir Varnutės gatvėse. Jonavoje pastatytus kačių būstus prižiūri miesto seniūnija. Manau, kad mieste reikėtų apie 15 tokių namų benamėms katėms.“
