Perkaitinimas – rimta problema
Kaip rodo draudimo bendrovės „If“ statistika, vasarą augintinių šeimininkai dažniausiai kreipiasi dėl staiga pablogėjusios šuns arba katės savijautos – dažniausiai dėl augintinio vangumo ir aukštos temperatūros, kuri pakyla dėl gyvūno perkaitimo. Statistiškai neatsilieka įvairios traumos ir virškinimo sutrikimai.
Kaniterapijos klubo vadovė, bobteilų augintoja Vytautė Matusevičienė primena: 20 laipsnių temperatūra lauke, priešingai nei manoma, augintiniams, paliktiems automobilyje vos keletai minučių, jau kelia realų pavojų sveikatai ar net gyvybei. Šeimininkai mano: „išbėgsiu trumpam, nieko blogo nenutiks“, visgi realybė kitokia.
Pašnekovės žodžiais, svarbu įvertinti, ar automobilis pastatytas pavėsyje, ar saulėje, kokia jo spalva. Jei lauke 22 laipsniai, automobilio viduje – mažiausiai trimis laipsniais daugiau.
„Automobilio lango pravėrimas, jei nėra vėjo, neišgelbės, palikti augintinių automobilyje vienų apskritai nederėtų. Bent vienas žmogus transporto priemonėje turėtų likti kartu – prireikus praverti langą.
Keliaujantys su augintiniais įsitikinę: per keletą minučių nieko nenutiks, iš tiesų, pora minučių gali gerokai prailgti. Jei prekybos centre tenka pastovėti eilėje, nemačiau, kad kas paliktų prekes ir skubėtų į automobilį, kur jo laukia augintinis. Net minutė ar dvi įkaitusiame automobilyje keturkojui reiškia labai daug“, – įspėjo pašnekovė.
Taigi, bene aktualiausia problema šiltuoju metų laiku – gyvūnų perkaitimas: ne tik automobilyje, bet ir laikomų voljere ar pririštų prie būdos.
Įrengiant voljerus, kurie individualiųjų namų kiemuose keičia būdas, rekomenduojama palikti dvi uždaras sienas, taip išvengiant skersvėjo, pasidomėti, kur saulė intensyviausia, kad voljero per daug nekaitintų.
Jei šuo nuolat laikomas lauke, jis prie aplinkos sąlygų prisitaiko lengviau nei laikomi ir namuose, ir lauke. Antra vertus, dažniau perkaista tamsaus kailio šunys.
Draudimo bendrovės „If“ turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius taip pat primena, kad į šunų perkaitimą negalima numoti ranka, būtina užtikrinti jų saugumą karštomis dienomis. „Turėjome atvejį, kai klientas kreipėsi dėl savo augintinio, kuris gavo šilumos smūgį būdamas voljere. Laimė, tąkart simptomai buvo pastebėti staiga ir sulaukęs veterinarų pagalbos keturkojis greitai atsigavo. Šis įvykis šeimininkui atsiėjo 170 eurų, juos kompensavo augintinio draudimas“, – sako „If“ atstovas.
Kad šuo perkaito šeimininkai gali suprasti, jei keturkojis tapo vangus, įkaito jo kaukolė, atpalaiduotas liežuvis, gyvūnas sunkiai laka vandenį.
Pastebėjus šiuos simptomus, į veterinarą svarbu kreiptis nedelsiant. Pakeliui, ant šuns galvos būtina pilti kuo daugiau vandens, dėti vandeniu suvilgytą rankšluostį, vėsinti kūną, įsukus augintinį į šlapią audeklą.
Maudynės – tik saugiai
V. Matusevičienė pataria vasarą augintiniui parūpinti daugiau gėlo vandens, keliaujant automobilyje ar laiką leidžiant gamtoje gali praversti šaldantis kilimėlis ar skėtis, apsaugantis nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad trinkelės ir smėlis ypač greitai įkaista, o gyvūnų pėdutės itin jautrios ir gali nudegti.
Vieni šunys mėgsta atsivėsinti vandenyje, kiti – maudynių vengia. Jei augintinis neturi žaizdų, sveikatos bėdų, maudytis vandens telkiniuose jis, pašnekovės žodžiais, gali.
Tiesa, gyvūnui vanduo – kaip atrakcija, taigi, prieš leidžiant jį maudytis, reikėtų įsitikinti, ar vandens telkinys, ypač, jei jis nepažįstamas, saugus. Jei, pavyzdžiui, upės srovė pradėtų nešti šunį, pavojus kiltų ir pačiam jį gelbėti pasiryžusiam žmogui.
Jei po maudynių tinkamai neišdžiovinsite šuns kailio, šis gali išsausėti, atsirasti odos pažeidimų, nepamirškite išsausinti ir ausų. Kol kailis šlapias, rekomenduojama nesegti antkaklio, nes tai taip pat gali sukelti įvairių odos pažeidimų.
„If“ atstovas pridūrė, kad po maudynių, be odos sudirgimų, pasitaiko ir kitų sveikatos sutrikimų. Ne kartą šeimininkai kreipėsi dėl augintinio persišaldymo, dar dažniau dėl šlapimo pūslės uždegimo. Tad maudytis net ir augintiniams reikia su saiku.
Gamtoje – ir daugiau pavojų
Bitės, skruzdėlės, erkės, uodai – augintiniams pavojų kelia tie patys vabzdžiai kaip ir žmonėms. Bėdų gali pridaryti menkiausias skruzdžių įkandimas: ant šuns odos atsiranda spuogelių, kuriuos šis gali nusikasyti.
Erkėms ir blusoms sezoniškumas taip pat nebeegzistuoja, tad svarbu nuolat rūpintis preparatais nuo erkių, blusų ir, be abejo, uodų. Specialistė pataria nepasitikėti karoliais ar ultragarsiniais pakabukais, atbaidančiais pavojingas ligas: babeziozę, anaplazmozę, erlichiozę, Laimo ligą, sukeliančias erkes, bet naudoti vaistinėse parduodamas efektyvias priemones, ir tą daryti atsakingai. Auksinė taisyklė: geriau priemones, apsaugančias nuo parazitų, panaudoti keliomis dienomis anksčiau nei per vėlai – nepamiršti terminų.
Kalbant apie augalus, gamtoje vis dar dažni Sosnovskio barščiai. Žmonės jau žino, kokį pavojų šie augalai kelia, bet ne augintiniai – lyžtelėjus ar prisilietus prie šio augalo, kūną ar nasrus gali nusėti pūslės.
Dar vienas sodybose ar kieme gresiantis pavojus – angys. V. Matusevičienė pasakojo, jog yra susidūrusi su atveju, kuomet angis įkando į augintinio galvą. Šuo išgyveno, bet tinimas buvo didžiulis, tuomet keturkojui prireikė veterinaro pagalbos.
Draudimas apsaugo šeimininkus nuo nenumatytų išlaidų
Augintiniai į namus atneša daug laimės, tačiau kartu ir atsakomybę tinkamai juo pasirūpinti. Deja, nė vienas jų nėra apsaugotas nuo sveikatos sutrikimų. Su augintinio negalavimais susidūrę šeimininkai žino, kad kiekvienas apsilankymas pas veterinarą ir gydymas atsieina nemenką sumą. „If“ duomenimis, vidutinė išmoka ligos atveju siekia 200 eurų, tačiau pasitaikė atvejų, kai prireikus sudėtingų operacijų nuostoliai perkopė ir 3 tūkst. eurų.
Turint augintinio draudimą, jis ne tik atlygina gyvūnų gydymo išlaidas, bet ir kompensuoja keturkojų kitiems padarytą žalą, moka gyvybės draudimo išmokas, jei augintinis nugaištų, dingtų, būtų pavogtas. Kiekvienas gali pasirinkti draudimo apsaugą pagal savo poreikį.
Lengvai ir greitai įsigyti augintinio draudimą galite if.lt
