Jei augintinis mėgsta maudytis ežere, visų pirma reikėtų pasirūpinti jų saugumu – nepalikti vieno, neleisti plaukti toli nuo šeimininkų ir gerti ežero vandens. „Daugelis šunų puikiai geba plaukti be pagalbos, tačiau gali būti tokių augintinių, kuriems reikės padėti – prilaikyti ranka ar uždėti specialią liemenę, skirtą plaukimui“, – patarimais dalinasi VET1 veterinarijos specialistė Justina Maniušienė.
Pasak jos, kai saugumas užtikrintas, galima pasirūpinti, kad maudynės ežere būtų dar smagesnės ir pasiimti žaislų – patogiausia naudoti tuos, kurie neskęsta vandenyje. Jų galima rasti įvairių, pavyzdžiui, kamuoliai ar žiedai.
„Nepamirškite pasiimti rankšluosčio, kuriuo nusausinsite augintinio kailį po maudynių, gėlo vandens atsigerti, skanėstų apdovanojimams už gerą elgesį, paskatinimams nebijoti vandens ir plaukti“, – teigia J. Maniušienė.
Tiesa, atostogaujant pajūryje smagiomis maudynėmis mėgautis reikėtų atsakingiau nei prie ežero – svarbu vizualiai įvertinti situaciją, ar vandenyje nėra daug dumblių, kokio dydžio tą dieną yra bangos.
Jūros vandenyje galima maudytis ir augintiniui, išskyrus tuos atvejus, kai augintinio oda labai jautri. Taip pat J. Maniušienė rekomenduoja jūroje augintinio neleisti giliai į vandenį, būti visą laiką šalia ir neleisti gerti sūraus jūros vandens.
„Maudantis jūroje geriausia dėvėti plaukimui skirtą liemenę visiems šunims, nepaisant to, ar jie gerai plaukia, ar ne. Žaislų geriau nenaudoti, jais verčiau džiaugtis ant kranto“, – sako veterinarijos specialistė.
Anot jos, po maudynių ežere ar jūroje, grįžus namo reikia tinkamai pasirūpinti augintinio kailiu. Išmaudyti jį švelniu šampūnu po švariu, tekančiu vandeniu. „Tai padės iš kailio pašalinti purvą, dumblius ir kitus nešvarumus bei bakterijas, kurių gausu ežero vandenyje. Išmaudžius kailį gerai nusausinkite, išdžiovinkite džiovintuvu, iššukuokite. Būtina išvalyti ausis, geriausia tai padaryti su specialiais ausų valikliais“, – paaiškina J. Maniušienė.
Būkite budrūs
„Tiek ežero, tiek jūros vandenyje gausu aktyvių bakterijų bei kitų mikroorganizmų, kurie patekę ant augintinio kūno, ar į organizmą, gali sukelti tam tikrų sveikatos sutrikimų“, – pasakoja pašnekovė.
Rekomenduojama prieš renkantis vietą prie vandens telkinių patikrinti kokia yra vandens kokybė, mat populiariausiose maudynių vietose vandens kokybė nuolat tikrinama, o jei norisi ramesnio poilsio ir pasirenkami atokesni vandens telkiniai, geriausia bent vizualiai įvertinti ar vanduo atrodo švarus, nežydi, nėra dumblių.
J. Maniušienė išskiria dažniausiai po maudynių pasitaikančius augintinių sveikatos sutrikimus:
– Įvairios odos alerginės reakcijos. Alergijos kyla dėl neteisingos odos ir kailio priežiūros po maudynių.
– Virškinimo sutrikimai. Jei augintinis gėrė ežero ar jūros vandenį, gali atsirasti virškinimo sutrikimų, kuriuos sukelia vandenyje esantys mikroorganizmai – tai gali būti viduriavimas, vėmimas.
– Elektrolitų disbalansas. Sūrus jūros vanduo pavojingas dar ir dėl to, kad organizme gali sukelti elektrolitų disbalansą, o dėl to gali atsirasti viduriavimas, vėmimas, raumenų drebulys, traukuliai, inkstų pažeidimai.
– Peršalimas. Prieš augintinį leidžiant į vandenį, svarbu patikrinti ar jis nėra labai šaltas, mat kitaip keturkojis gali ne tik peršalti, bet taip susirgti šlapimo takų, inkstų ar sąnarių uždegimu. Po maudynių esant stipriam, vėsiam vėjui lauke taip pat būtina nusausinti augintinio kailį, kad jis neperšaltų, išvalyti ausis, kad jos būtų sausos, nes taip jis bus apsaugotas nuo ausų uždegimo.
