„Dr. VET“ Lazdynų gyvūnų ligoninės veterinarijos gydytoja Ugnė Petkevičiūtė sako, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į 5 dažniausiai pasitaikančias grėsmes. Jei išmoksite jas atpažinti ir greitai suteikti gyvūnui reikalingą pirmąją pagalbą, jūsų keturkojis turės daug didesnius šansus išgyventi nutikus nelaimei.
Vabzdžių, erkių, gyvačių įkandimai
Dažnas pavojus gyvūnams gamtoje – širšių, vapsvų ir kitų vabzdžių įgėlimai. Paprastai sugelta vieta ištinsta, gyvūnas jaučia skausmą. Tokiu atveju sugeltą vietą reikia atšaldyti šaldymo elementu, kompresu ar nuvedus gyvūną pasimaudyti į vėsų vandens telkinį. Būtina stebėti augintinį ateinančias dvi valandas dėl tynio plitimo, vėmimo ar anafilaksinio šoko pasireiškimo.
Gamtoje gyvūnų tyko ir erkės, kurios sukelia babeziozę. Ši liga gali baigtis gyvūno gaišimu. Tad pastebėjus tokius simptomus kaip tamsiai rudos spalvos šlapimas, vangumas, atsisakymas ėsti, aukšta kūno temperatūra – reiktų kreiptis į veterinarijos kliniką. Išvengti erkių pernešamų ligų padeda preparatai nuo ektoparazitų.
Lazdynų gyvūnų ligoninės gydytoja Ugnė Petkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad nors ir nedažnas, tačiau potencialiai mirtinas pavojus gyvūnams yra ir gyvačių įkandimai. „Lietuvoje yra viena nuodinga gyvatė – angis, tad susidūrimas su ja retas įvykis. Dažniau žmonės grįžta iš kelionių su sukandžiotais gyvūnais. Toli ieškoti nereikia – nuodingų gyvačių yra pas kaimynus lenkus. Jų įkandimas – labai skausmingas, todėl gyvūnas gali tapti agresyvus. Jei taip nutinka, gyvūnui būtina uždėti antsnukį ir kaip įmanoma jį nuraminti, nes dėl skausmo gyvūnas gali neadekvačiai elgtis, įkąsti, sužeisti kitus ar save. Gyvatės įkandimo vietos negalima liesti, šaldyti, spausti, o gyvūną svarbu kuo greičiau vežti į veterinarijos kliniką, kur jam bus suteikta pagalba“, – teigia veterinarijos gydytoja.
Šilumos smūgis
Kiekvienas keturkojo šeimininkas žino – jokiu būdu negalima palikti gyvūno vieno automobilio salone karštą vasaros dieną. Tačiau karščio smūgis gali ištikti ir lakstant lauke ar net ilgai pabuvus labai įkaitusiame bute. Todėl svarbu pasirūpinti, kad gyvūnas visuomet turėtų galimybę atsigerti ir prigulti pavėsyje. Poilsiaujant prie jūros, kur nėra pavėsių, būtina pasirūpinti palapine ar skėčiu nuo saulės.
Ilgaplaukiams gyvūnams karščius palengvins nauja šukuosena – kai kurias veisles galima kirpti trumpai arba skusti. Jei gyvūnas tokių procedūrų neprisileidžia, karščius ištverti padės specialus šaldantis kilimėlis, kurį galite nusipirkti veterinarijos klinikoje. O ką daryti, jei karščio smūgis jau ištiko?
„Perkaitęs gyvūnas ima stipriai lekuoti, akių ir burnos gleivinė parausta, padažnėja širdies ritmas. Prilietus krūtinės sritį jaučiasi, kaip plaka širdelė. Jei namuose auginate katę ir ji lekuoja – tai požymis, kad gresia perkaitimas, nes katės lekuoti neturi. Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, gali imti vemti, viduriuoti ar net apalpti. Nereaguojant greitai, gyvūną gali ištikti mirtis. Jei pastebite perkaitimo simptomus, svarbu gyvūnui duoti palakti vėsaus vandens. Jokiu būdu negalima duoti ledinio vandens ar greitai mesti gyvūno į šaltą ežerą, nes gali įvykti šokas ir gyvūnas gali prarasti sąmonę. Galima padaryti šalto vandens klizmą į analinę angą – augintinis greičiau atvės. Jei esate prie ežero, galite bandyti lėtai įvesti gyvūną į vandenį, bet jokiu būdu neskubėti. Namuose galima įjungti šaldantį plaukų džiovintuvą. Taip pat galima įvynioti gyvūną į sušlapintą šaltu vandeniu rankšluostį. Perkaitimą palengvins ir gliukozė – ta pati, kurią saldžių tablečių pavidalu pardavinėja parduotuvėse ir vaistinėse. Ją reikia ištirpinti vandenyje ir suduoti per burnytę“, – pataria veterinarijos gydytoja U. Petkevičiūtė.
Apsinuodijimas ir užspringimas
Varlės, šliužai, seni šašlykai, šakos ir žaidimų kamuoliukai – ko tik nepriryja mūsų keturkojai draugai. Jokiu būdu gyvūnams negalima duoti žuvies, vištienos ir smulkių galvijų kaulų, nes jų atplaišos dažnai įstringa gerklėje. Gydytoja U. Petkevičiūtė sako, kad kiekvienam keturkojo šeimininkui būtina žinoti gyvūnams skirtus Heimlicho manevrus.
„Visų pirma reikia atverti snukį ir apžiūrėti, ar nieko nėra įstrigę. Jei nieko nėra, o gyvūnas toliau žiaukčioja, sunkiai kvėpuoja, bėga seilės, reikia guldyti ant pilvo ir ten, kur baigiasi šonkaulių lankas, stiprokai suduoti kumščiais. Gyvūnas gali išspjauti svetimkūnį. Jei nepavyksta, su delnu stipriai trinktelėkite tarpumentyje. Trečias būdas, kuris patogesnis mažiems gyvūnams – paimti už galinių kojų ir pakratyti. Tačiau šį manevrą rekomenduoju naudoti patį paskutinį, jei kiti būdai nepasiteisino“, – pataria veterinarijos gydytoja.
Jei niekas nepadeda, kuo skubiau vykite į veterinarijos kliniką ir pakeliui skambinkite į veterinarijos kliniką ir praneškite, su kokia bėda atvykstama. Tuomet gydytojai jau lauks pasiruošę priemones ir komandą pagalbai. Kaip pabrėžia U. Petkevičiūtė, užspringimas – minučių klausimas, ar pavyks išgelbėti augintinį.
Ėdriems keturkojams skanu viskas, dažnai net nuodingi dalykai: rupūžės, sodo šliužai, sugedęs maistas, šokoladas (nuodingas šunims) ir net žiurknuodžiai. Jei keturkojis apsinuodijo, reikėtų turėti vandenilio peroksido (3 proc.). Jo duoti nuo 5 iki 10 ml vienam kilogramui gyvūno svorio (5 kg sveriančiam gyvūnui reikėtų duoti nuo 25 iki 50 ml). Vandenilio peroksidą galima pilti tiesiai iš buteliuko į nasrus 1–3 kartus, kol išsivems. Jei išsivemti nepavyksta, reikia vykti į veterinarijos kliniką. Visa tai padaryti būtina per 20–30 min. nuo apsinuodijimo, nes vėliau toksiškos medžiagos patenka į kraują ir apsinuodijimas gali baigtis mirtimi.
Skrandžio užsisukimas
Didesnių veislių gyvūnų (20 kg ir daugiau) šeimininkams būtina žinoti – niekada nešerkite gyvūno prieš eidami su juo pažaisti ar palakstyti. Prišerto didelio gyvūno skrandis jam vartantis ir šėlstant gali užsisukti. Tokiu atveju padės tik chirurginė operacija. Svarbiausia – laiku suprasti, kad įvyko skrandžio užsisukimas. Gyvūnas ima lekuoti, teka seilės, prasideda žiaukčiojimas ir lekavimas, gyvūnas būna neramus, o palietus pilvo sieną jaučiasi, kad ji kieta ir išsipūtusi. Tokiu atveju negalima delsti, reikia vežti gyvūną tiesiai į kliniką. Vėliau kaip po 4–6 valandų, būklė sunkėja, ir net atlikus chirurginę intervenciją, yra tikimybė, kad gyvūnui pasveikti nebepavyks.
Traumos ir sužeidimai
Gyvūnui susižeidus svarbu atskirti arterinį kraujavimą nuo veninio. Arterinis kraujavimas pasižymi labai stipria ryškiai raudono kraujo srove. „Šį kraujavimą svarbu stabdyti kuo greičiau ir nedelsiant vykti į kliniką. Uždėjus vieną tvarstį jis iš karto prisisunks kraujo, tačiau nuimti jo negalima. Iš karto reikėtų dėti kitą tvarstį ant viršaus, tol kol kraujo persisunks kuo mažiau ir apsukti spaudžiamuoju tvarsčiu. Jei kraujuoja galūnė, galima virš žaizdos užveržti pavadėlį ar automobilinį žgutą. Tačiau po 20 min. jį būtina atleisti 15 sekundžių ir vėl užveržti. Su sužeistu gyvūnu būtina iš karto keliauti į veterinarijos kliniką“, – sako Lazdynų gyvūnų ligoninės veterinarijos gydytoja U. Petkevičiūtė.
Veninis kraujavimas yra ne toks intensyvus, kraujas tamsiai raudonos spalvos. Žaizdą reikia tvarstyti taip pat, kaip ir arterinio kraujavimo žaizdą, ir skubėti į kliniką. Svarbu žaizdų nedezinfekuoti spiritiniais tirpalais ir vandenilio peroksidu, nes jie pažeis odą ir ji sunkiau gis. Žaizdas, kurios neseniai įgytos, šviežios reikėtų išplauti švariu vandeniu ar vandens ir kelių lašelių jodo tirpalu, o tuomet sutvarstyti. Visai mažas žaizdeles galima patepti kalio permanganatu, kuris stabdo kraujavimą.
Pirmosios pagalbos vaistinėlė – būtina keturkojų augintojams
Veterinarijos gydytoja U. Petkevičiūtė sako, kad gyvūnų šeimininkai tampa atsakingesni – vis dažniau apsirūpinama specialiomis augintiniams skirtomis pirmosios pagalbos vaistinėlėmis. Tokią vaistinėlę būtina ne tik turėti namuose, bet ir pasiimti keliaujant su augintiniu.
Kas privalo būti jos viduje?
Kalio permanganatas (kraujo stabdymui);
tvarstymo priemonės;
sterilizavimui skirti lapeliai;
žirklės;
gyvūnams skirtas erkių traukiklis;
šaldymo elementas (šaltuoju metų laiku verta turėti ir šildymo elementą);
viduriavimą stabdantys vaistai;
dirbtinės ašaros (jei į akį įkrenta skausmingas svetimkūnis);
termometras.
Tokią vaistinėlę galite sukomplektuoti patys arba nusipirkti jau paruoštą veterinarijos klinikoje. Taip pat svarbu paklausti gydytojo, kokios papildomos priemonės praverstų jūsų gyvūnui pagal jo veislę bei sveikatos būklę.
