„Šeimininkas atvežė augintinį į kliniką su įprastais erkinėms ligoms būdingais simptomais – šuo buvo vangus, karščiavo, nerimą kėlė pakitusi jo šlapimo spalva. Atlikus tyrimus gyvūnui buvo nustatyta babeziozė ir anaplazmozė – erkių sukeliamos ligos, keliančios didelį pavojų gyvūno gyvybei“, – pasakoja veterinarijos gydytoja E. Meškelytė-Kazlauskė.
Ji atkreipia dėmesį, kad erkių pernešami pirmuonys babezijos parazituoja ir ardo susirgusio gyvūno raudonuosius kraujo kūnelius. Ši infekcija, pasak veterinarijos gydytojos, įprastai pasireiškia gyvūno karščiavimu, silpnumu, apatiškumu bei tamsios spalvos (primenančios tamsų alų) šlapimu. Tibučio kraujyje aptikta ir anaplazmų – tai kiti erkių pernešami pirmuonys, kurie parazituoja kraujo kūneliuose granulocituose. E. Meškelytės-Kazlauskės teigimu, anaplazmozės klinikiniai požymiai panašūs į babeziozės, tik papildomai gali būti nustatyta anoreksija, limfinių mazgų, blužnies padidėjimas, šlubavimas.
„Diagnozavus šias ligas, Tibučiui teko skirti kombinuotą ir platų gydymą, į kurį įsitraukė kone visas mūsų klinikos personalas“, – sako gydytoja. Ji pasakoja, kad gyvūnui buvo paskirti specialūs vaistai, naikinantys babezijas, anaplazmas veikiantys antibiotikai bei kiti simptomus lengvinantys vaistai, tačiau, nepaisant to, situacija vis blogėjo. Pakito ir Tibučio inkstų būklė – apie rimtus pakitimus signalizavo smarkiai pablogėję inkstų kraujo biocheminių tyrimų rezultatai, tad į kliniką atvežto gyvūno gyvybė iš tiesų kabojo ant plauko.
„Po trijų dienų, blogėjant gyvūno būklei ir kraujo tyrimams, prireikė skubiai atlikti gyvūno kraujo perpylimą. Bėda ta, kad gyvūnų kraujo bankas tuo metu buvo tik Kaune (dabar jis jau veikia ir Vilniuje), todėl reikėjo ieškoti donoro čia ir dabar“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.
Laimei, į kritišką situaciją nedelsiant sureagavo Tibučio šeimininkas Edgaras Pedan. Vyras į kliniką atvežė savo antrąjį augintinį – Niufaundlendo veislės kalytę Mašą, kurios kraujas buvo tinkamas gelbėti Tibučio gyvybę. Taip ji tapo Tibučio kraujo donore.
„Klinikos personalas prie gyvūnų budėjo ir naktį, kai klinika jau buvo užsidariusi. Kraujo perpylimas buvo atliktas sėkmingai ir padaryta viskas, kas įmanoma, kad Tibučio gyvybė būtų išgelbėta. Laimei, po šios skaudžios istorijos dabar abu mano šunys yra sveiki – Maša po kraujo donorystės atsigavo vos grįžusi namo, o Tibutis po kraujo perpylimo ir atlikto gydymo dar kurį laiką buvo silpnesnis, tačiau jo sveikata taip pat greitai stabilizavosi“, – patirtimi dalijasi vilnietis E. Pedan.
Iš mirties gniaužtų išgelbėto Tibučio šeimininkas Edgaras neslepia, kad jo šuns kailis yra itin tankus, todėl aptikti įsisiurbusią erkę pavyko ne iš karto ir į veterinarijos klinką jis kreipėsi tik pastebėjęs erkių sukeliamoms ligoms būdingus simptomus. Visas Tibučio gydymas truko net keletą savaičių. Tuo metu Edgaras nuolat vežė augintinį į kliniką, gyvūnui buvo paskirtas medikamentinis gydymas, atlikti visi būtini tyrimai bei kraujo perpylimas. Ėmusis šių priemonių, Tibučio savijauta jau netrukus ėmė pastebimai gerėti, kol galiausiai šuo visiškai pasveiko.
„Turint galvoje tai, kokios sunkios būklės gyvūnas atvyko į kliniką, Tibučio išgelbėjimo istoriją galime drąsiai vadinti stebuklu. Visi tyrimai buvo blogi, atrodė, kad vilties yra mažai, tačiau nenuleidome rankų ir tikėjome, kad Tibutis atsilaikys ir išgyvens. Džiugina ir tai, kad šuns šeimininkas taip pat nepasidavė ir ryžosi gydymui. Gydymas buvo brangus ir ilgai trunkantis, tačiau tai buvo vienintelis būdas padėti su erkių sukeliamomis ligomis susidūrusiam gyvūnui“, – apie laimingai pasibaigusį neįprastą atvejį pasakojo Tibutį išgelbėjusios klinikos gydytoja Eglė.
Specialistė primena, kad siekiant apsisaugoti nuo erkių sukeliamų ligų, itin svarbų vaidmenį atlieka atsakingai parinktos prevencinės priemonės – tabletės, specialūs antkakliai ar lašai bei teisingas jų naudojimas. Nors prevencinės priemonės ir nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos gyvūnui, dažniausiai erkių sukeliamų susirgimų jie padeda išvengti.
