Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvūnų mokslų fakulteto Gyvūnų mitybos katedros jaunesniosios mokslo darbuotojos Ugnės Nedzinskaitės, tai, kiek ekologiška yra auginti naminius gyvūnus, priklauso tiek ir nuo augintinio dydžio, ir nuo mitybos būdo bei priežiūros poreikių.
„Be abejonės, pirmiausia yra paties gyvūno poreikiai. Kiek jam reikia papildomų aksesuarų, įrangos, kad galėtų gyventi mūsų aplinkoje – terariumo, akvariumo, kažkokių chemikalų, filtrų vandeniui gryninti. Ar tai yra gyvūnas – kaip, pavyzdžiui, šuo – kuriam iš principo nieko nereikia, jis gali būti visur, kur yra žmogus, ir tos sąlygos tinkamos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ sakė specialistė.
Problemą gilina ir kai kurie augintinių maistą gaminantys verslai – pašarų ingredientams yra reikalingi įvairūs baltymai, augalinių produktų resursai, kurie ne visada yra naudojami tinkamai ar yra tvariai gaunami. Todėl, pasak pašnekovės, ekologiškas sprendimas yra rinktis iš vabzdžių pagamintą maistą gyvūnams.
„Aš asmeniškai ir pati esu jau pradėjus naudoti būtent vabzdžių baltymų pagrindu pagamintus pašarus šunims. Tiek šunys, tiek katės yra plėšrūnai. Ypač katės ir vegetarių daryti jų negalima. Ir tai iš tikrųjų yra gerokai tvariau ir auginimo požiūriu, ir pakankamai inovatyvu. Ir gyvūnų gerovės požiūriu – šunų maistui yra gerokai humaniškiau auginti vabzdžius, negu mūsų įprastus ūkinius gyvūnus kaip karvės ar vištos“, – aiškino LSMU mokslininkė.
Visgi, pasak U. Nedzinskaitės, tvariausi sprendimai, susiję su augintinių priežiūra, atsiranda tik tada, kai šeimininkai tinkamai įsiklauso į savo gyvūno poreikius.
„Problema yra ta, kad mes dažnai nesigiliname į gyvūno poreikius. Todėl kaip kai kada ir su vaikais – mes neskiriame laiko, bet bandome juos apipirkti“, – dėstė ekspertė.
„Jie bus daug laimingesni, jeigu mes skirsime savo laiką, jeigu mes užsiimsime, pamokysime, pažaisime, (...) negu dėl to, jei mes nupirksime naują guolį, naują antkaklį, kaspinėlį į plaukus ar kažkokį madingą paltuką. Tai tvarumo sprendimas labai paprastas – skirti gyvūnui materialaus tiktai tai, ko reikia jo poreikiams. Tai yra geras, kokybiškas maistas, vanduo, katei – galėtų pasigaląsti nagus, šuniui – turėti patogiai atsigulti. Ir visa kita atiduoti savo laiku, savo dėmesiu, veiklomis“, – apibendrino U. Nedzinskaitė.
