Šunų rišimas prie grandinės ir arklių pančiojimas Lietuvoje yra vis dar plačiai paplitusios praktikos. Daugelyje Vakarų valstybių toks elgesys yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu ir yra draudžiamas.
Norint atrasti reikalingus sprendimus, Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė vasario 14 d. kviečia į pirmąją diskusiją „Jei myli, paleisk“ iš dviejų dienų gyvūnų gerovės renginių ciklo, kurios metu bus aptariami galimi šunų rišimo ir arklių pančiojimo sprendimo būdai bei kitų šalių gerosios praktikos.
„Jei šuo visą gyvenimą praleidžia pririštas prie būdos, tai ne gyvenimas, tai kankinanti egzistencija. Šunų rišimas prie grandinės yra ypač žalingas gyvūno sveikatai. Pririštas prie būdos šuo yra traumuojamas tiek fiziškai, tiek psichologiškai: apribotas judėjimas sukelia sąnarių problemas ir stuburo pažeidimus, grandinės neretai net įauga į odą, atsiranda negijančios žaizdos, taip pat šuo tampa baikštus, nepasitiki žmonėmis, o tai gali peraugti į pyktį ir agresiją.
Šuo yra gyvas, jaučiantis padaras, sociali būtybė, kuriai būtina tyrinėti aplinką, bendrauti su žmonėmis“, – sako parlamentarė I. Pakarklytė.
Arklių pančiojimo praktika, anot parlamentarės, deja, bet Lietuvoje yra vis dar labai dažna. Arklio kojos yra supančiojamos dėl žmogaus patogumo, dėl to gyvūnas gali patirti traumas, sąnarių sužalojimus, ilgainiui tapti suluošintas.
Dar viena gyvūnų gerovės ir teisių problema – laukinių gyvūnų laikymas. Lietuvoje zoologijos soduose laikomi tūkstančiai laukinių gyvūnų, Didžioji dalis jų – nevietinės, egzotinės laukinių gyvūnų rūšys, kurios negyvena mūsų šalyje.
„Zoologijos sodai laiko egzotinius gyvūnus, prisidengdami nykstančių rūšių apsauga ir visuomenės švietimu. Tačiau, to niekaip nepagrindžia įrodymais. Nevykdomi jokie moksliniai tyrimai, nėra aišku apie ką šviečiama visuomenė, kuri nuolat mato laukinius gyvūnus skurdžiose sąlygose ir nelaisvėje. Tokiu būdu vykdoma netgi priešinga veikla – visuomenė įtikinama, kad laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus yra norma ir nesupranta, kodėl juos reikia saugoti ne narvuose, o gamtoje.
Lietuvos visuomenė mato tik egzotinius gyvūnus, dėl to neturi jokių žinių apie Lietuvos gamtosaugines problemas ir kokių veiksmų reikia, kad Lietuvoje gyvenančios laukinių gyvūnų rūšys būtų išsaugotos“, – teigia nevyriausybinės gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos GATO vadovė Brigita Kymantaitė.
Pasak Seimo narės I. Pakarklytės, šią problemą taip pat būtina kuo greičiau spręsti, todėl antroji renginių ciklo dalis vasario 15 d. bus skirta aptarti poveikio priemones, pokyčių įgyvendinimą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su laukinių gyvūnų laikymu.
„Diskusijos metu iš įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sieksime sužinoti apie Lietuvos gamtosaugines problemas ir kokių veiksmų reikia, kad šalyje gyvenančios laukinių gyvūnų rūšys būtų išsaugotos“, – tikino renginių iniciatorė Seimo narė I. Pakarklytė.
Vasario 14-ąją „Jei myli, paleis“ renginys vyks 10–15 val. Seimo III-ųjų rūmų K. Antanavičiaus salėje, o vasario 15 d. diskusija „Nelaisvėje Lietuvoje laikomų laukinių gyvūnų problemos ir sprendimai“ vyks 10–13 val. Seimo III rūmų 218 B salėje. Stebėti abu renginius galite nuotoliniu būdu čia: https://www.youtube.com/@AtvirasSeimas.
