Laukinis gyvūnas hibridas – kas jis?
Ne kartą esame girdėję apie invazinių gyvūnų žalą mūsų ekosistemoms ir dėl ko tokius gyvūnus, deja, reikia naikinti. Tačiau, aptardami invazinius gyvūnus, per mažai dėmesio skiriame laukiniams gyvūnams hibridams.
Tai gyvūnai, kurių ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų. Tai vienas pavyzdžių, kai žmogaus kišimasis į natūralią aplinką padaro žalą.
„Be šunų ir kačių, žmogus taip pat kryžmina skirtingų rūšių paukščius. Kartais tokiam elgesiui nėra paaiškinimo, pasaulyje užfiksuota atvejų, kai dėl žmogaus užgaidos buvo kryžminami liūtai su tigrais bei jaguarais, ir tik tam, kad būtų patenkintas žmogaus noras turėti dar nematytą gyvūną. Apmaudu, kad egzotikos troškimas tampa nuosprendžiu – tokiais atvejais gyvūnai užmigdomi“,– sakė D. Černevičienė.
Hibridų laikymas namuose – ar verta rizikuoti savo kailiu?
Pasak aplinkosaugininkų, hibridų veisėjai tikina, kad tokie gyvūnai labai draugiški, socializuoti ir niekuo nesiskiria nuo naminių. Tačiau, įsigijus gyvūno hibridą, tik laiko klausimas, kada „išlįs“ laukinio gyvūno prigimtis. Dažnu atveju tokie augintiniai draugiški būna tik jauni, o sulaukę lytinės brandos pradeda rodyti savo įgimtas savybes.
„Laukinio gyvūno genai itin stiprūs, tad, laikydami vilko ir šuns hibridą, žmonės gali nukentėti nuo pasireiškusios agresijos. Gyvūnams, kaip gamtos kūriniams, mes turime jausti pagarbą, o ne versti juos gyventi prieš savo prigimtį. Laisvė gyvūnams tokia pat svarbi, kaip žmonėms, tik jie negali mums to pasakyti“, – teigė aplinkosaugininkė.
Specialistė pažymi, kad laukiniai gyvūnai, nesvarbu, kad kryžminti su naminiais, niekada naminiais netaps, jų prigimties nepakeis ir laikymas namuose bei veisimas „veislynuose“.
„Juk jeigu namuose kaip augintinį ilgai laikysime lapę, ji netaps šuniuku, lapė visada bus lapė – laukinis gyvūnas, tik neturintis galimybės gyventi pagal savo prigimtį, rausti urvus, medžioti ir pan. O išlindus laukiniam charakteriui, ji taps nepatogi ir paprasčiausiai bus išmesta į gatvę“, – priminė D.Černevičienė.
O štai hibridui patekus į laisvę, susiduriame ir su kitomis problemomis, padaroma didelė žala vietinei faunai.
„Galime tik įsivaizduoti, kad į laisvę ištrūkęs laukinio gyvūno hibridas, turėdamas neįprastus duomenis, pvz., šuo turintis aštresnius instinktus medžioti, gali pradėti pulti kitus žvėris. Tas pats ir su katėmis: jos gali išgaudyti ir gerokai daugiau paukščių, kitų smulkių gyvūnų. Žinoma, tokie gyvūnai gali nešioti ir platinti kitas nebūdingas laukiniams gyvūnams ligas, paveikti ir išstumti kitas rūšis“, – sakė aplinkosaugininkė.
Ar tokį gyvūną laikyti teisėta?
Šiuo metu Lietuvoje nėra nė vienos mokslo įstaigos, kryžminančios gyvūnus mokslo tikslais ir turinčios Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą šiai veiklai vykdyti, todėl tokius gyvūnus laikyti draudžiama. O nusprendę namuose turėti išskirtinės išvaizdos roplį, šunį, katę, juos pasmerkiate užmigdymui.
Pažymėtina, kad Lietuvoje, yra kelios išimtys: kad būtų sumažintas tokių laukinių gyvūnų išnaudojimas, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, hibridai gali būti laikomi nelaisvėje tik šiais atvejais:
1) kai šie gyvūnai kryžminami mokslinių tyrimų tikslais ir turint Aplinkos apsaugos agentūros leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui;
2) kai šie gyvūnai įgyti iki 2009 m. rugsėjo 1 d.;
3) kai specializuotuose ūkiuose ūkiniais tikslais laikomi ir veisiami kailinių žvėrelių hibridai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-48 „Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašu“, dėl gyvūno perdavimo ar jo sunaikinimo sprendimą priima Aplinkos apsaugos departamentas.
Dėl to aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį visų žmonių, norinčių auginti hibridinius gyvūnus, dėmesį: nusprendę namuose turėti išskirtinės išvaizdos hibridą, greičiausiai jį pasmerksite būti užmigdytam.
