Todėl veterinarijos gydytoja dalinasi patarimais, kaip teisingai prižiūrėti augintinio dantis, jog kuo rečiau augintiniui tektų lankytis ant operacinio stalo.
Dantų akmenys – dažniausia bėda
Dantų akmenys ir apnašos – tai kone dažniausia visų šunų ir kačių problema, pasireiškianti jau vyresniame amžiuje, pasakoja „Dr. Vet“ veterinarijos gydytoja Ieva Lukošienė. Ji teigia, kad kartais net nepažiūrėjus į augintinio nasrus, apie dantų problemas gali išduoti pakitęs jo elgesys.
„Pražiodę augintinio nasrus galite pamatyti gelsvas apnašas ir iš jų besiformuojančius rudus kietus akmenis. Netvarkant dantų apnašose ir akmenyse pradeda kauptis bakterijos – būtent jos skleidžia nemalonų kvapą iš nasrų. Ilgainiui gali atsirasti dantenų uždegimai, kai „plika akimi“ matomos paraudusios dantenos. Galų gale apie pažengusią ligą išduoda ir pasikeitęs augintinio elgesys – galbūt pastebėjote, kad jūsiškis pradėjo daugiau seilėtis, o gal jam skauda ėsti kietą maistą, dėl ko jis išvis nustojo valgyti“, – pasakoja veterinarė.
Ilgą laiką ignoruojant augintinio dantų akmenis, jam gali išsivystyti parodontozė, pasakoja veterinarė. Tai pasireiškia vizualiai matomomis apnuogintomis dantų šaknimis, klibančiais dantimis ar netgi ant žando atsiradusiais guzeliais – abscesais.
Ar jūsų augintiniui iškrito pieniniai dantys?
Jauniems, ypač mažų veislių, šunims dažnai neiškrenta pieniniai dantys, pasakoja veterinarijos gydytoja. Tokiais atvejais galima pastebėti keliomis eilėmis augančius dantis.
„Neiškritę dantys neleidžia taisyklingai augti nuolatiniams dantims, todėl šiems augant gali formuotis netaisyklingas sąkandis, kas bėgant metams gali nulemti dar didesnes dantų problemas. Todėl labai svarbu prižiūrėti, ar iškrito pieniniai dantys bei stebėti, kaip auga naujieji. Jei matote, kad pieninis dantis kliba, paskatinkite augintinį valgyti kietą maistą. Tik neduokite itin kietų kaulų ar skanėstų, nes taip dantis gali ne tik dar labiau pradėti klibėti, bet ir netaisyklingai nulūžti“, – pasakoja I. Lukošienė.
Jeigu augintinio pieniniai dantys nekliba, o šalia jų jau auga naujieji, patariama apsilankyti pas veterinarą, kuris ištrauks priekinius augintinio dantis.
Problema – skystas pašaras
Nors minkštas-skystas augintinių pašaras gali pasirodyti niekuo nerizikingas, veterinarė atskleidžia, kad tokį pašarą valgantiems augintiniams yra labiau linkusios kauptis dantų apnašos.
„Ilgainiui minkšto-skysto pašaro paskatintos apnašos sukietėja ir suformuoja akmenis ant dantų. Todėl kur kas labiau rekomenduojama vietoje paštetų ar konservų kaip pastovų pašarą rinktis sausą-kietą maistą. Tai padės išvengti su amžiumi ūmėjančių dantų ligų“, – pataria I. Lukošienė.
Graužalai irgi turi kalorijų
Veterinarė pasakoja, kad dažnai šeimininkai savo augintiniams duoda įvairius graužalus. Ji primena, kad tai yra ne tik akmenis nuo dantų šalinanti priemonė, bet ir kalorijų turintis užkandis.
„Parduotuvėse galima išvysti pačių įvairiausių graužalų šunų dantų priežiūrai. Nors jie gali padėti mechaniškai nuvalyti augintinio dantis, svarbu nepamiršti, kad tai yra papildomas maisto šaltinis. Jeigu augintinis graužia tokius skaniukus visą dieną ir dar gauna įprastą pašaro dienos normą, ilgainiui jis gali nutukti. Todėl nusprendus augintiniui duoti graužalą, reikėtų sumažinti dienos porciją“, – pataria veterinarė.
Vakare dantis valykite ne tik sau, bet ir augintiniui
Nors mityba ir skanėstai yra svarbūs dantų būklei, visgi didžiausią efektą suteikia kasdienis augintinio dantų valymas dantų šepetėliu ir pasta, pasakoja veterinarė. Ji pabrėžia – prie šios procedūros augintinį reikia pratinti palengva, bei dalinsi 9 žingsniais, padėsiančiais išsiugdyti šį įprotį:
1. Pakelti lūpą ir pirštu paliesti dantis. Pradžioje reikėtų gyvūną įpratinti, kad šis nestresuotų, kai šeimininkas liečia burnos ertmę. Kai gyvūnas yra ramus, pakelkite jo lūpą ir pirštu palieskite dantis.
2. Už kiekvieną prisilietimą – skanėstas. Už tai, kad augintinis leidžia prisiliesti prie dantų, galima duoti skanėstą ar naudoti kitus pozityvios dresūros metodus. Vėliau ilginkite laiką, kai liečiate dantis, ir pabandykite pasiekti galinius dantis.
3. Į ritualą įtraukite dantų pastą. Kai gyvūnas jaučiasi ramiai jums beliečiant jo burnos ertmę, užtepkite dantų pastos ant piršto ir duokite ją augintiniui nulaižyti. Pasta turi būti speciali, skirta gyvūnams.
4. Dantų pasta tampa skanėstu. Dantų pastą uždėję ant piršto ir atsargiai pakėlę žandą, tepkite ją ant dantų sukamaisiais judesiais. Pradžioje tai darykite ant priekinių dantų.
5. Per pertraukas – skanėstas. Darykite pertraukėles, kada tiesiog duodate augintiniui palaižyti pastos nuo piršto.
6. Nuo priekinių iki krūminių dantų. Toliau su dantų pasta ant piršto stenkitės pasiekti krūminius dantis.
7. Metas dantų šepetėliui. Kai gyvūnas įpranta prie dantų valymo pirštu, pradėkite jį pratinti prie dantų šepetėlio. Šepetėlis turėtų būti specialiai skirtas gyvūnams, taip pat gali būti naudojami specialūs antpirščiai arba vaikams skirti minkšti dantų šepetėliai.
8. Ant dantų šepetėlio užspauskite pastą. Visų pirma ant dantų šepetėlio užtepkite dantų pastos ir duokite augintiniui nulaižyti. Kai šis jaučiasi ramiai, galite atsargiai su dantų šepetėliu sukamaisiais judesiais pradėti valyti dantis.
9. Nepamirškite pauzių. Vėlgi su dantų šepetuku pradėkite valyti priekinius dantis. Nepamirškite pauzių, kai gyvūnui leidžiate palaižyti pastos ir taip po truputį eikite link krūminių dantų.
