Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas atkreipia dėmesį, kad nesurinktos gyvūnų išmatos ne tik nepuošia aplinkos, bet ir gali sukelti įvairias užkrečiamąsias ligas. Viena iš jų – toksokarozė.
Dažniausiai užsikrečia ir serga vaikai
NVSC duomenimis, šiemet (sausio-rugpjūčio mėn.) Lietuvoje jau registruota 12 toksokarozės atvejų, 2021 m. šia liga sirgo 18 šalies gyventojų, iš kurių 70 proc. užsikrėtusiųjų sudarė vaikai iki 18 metų.
Kas yra toksokarozė?
Toksokarozė – tai gyvūnų perduodama liga (zoonozė), kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati arba Toxocara mystax (apvalioji kačių kirmėlė) lervos. Infekcijos šaltinis – užsikrėtę šunys ir katės, su išmatomis išskiriantys toksokarų kiaušinėlius.
Toksokaroze dažniausiai užsikrečiama per aplinką, nesilaikant asmens higienos
Žmogus toksokaroze užsikrečia subrendusiems kirmėlių kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą. Taigi, dažniausiai užsikrečiama nuo nešvarių, žemėtų rankų, pvz., vaikai gali užsikrėsti žaisdami smėlio dėžėse, žaliosiose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų, valgydami neplautas uogas, vaisius bei daržoves.
Žmogus tiesiogiai nuo gyvūno užsikrėsti negali, nes toksokarų kiaušinėliai iš šuns ar katės žarnyno pakliuvę į aplinką būtinai turi pereiti vystymosi dirvožemyje etapą, kad subręstų, tačiau augintiniai gali pernešti subrendusius toksokarų kiaušinėlius, kurie patenka ant jų kailio ar liežuvio. Žmogus nuo žmogaus toksokaroze neužsikrečia.
Dažniausiai toksokaros pažeidžia plaučius
Pagrindiniai ligos simptomai: pasikartojantis karščiavimas, sausas kosulys, padidėjusios kepenys, įvairūs odos pažeidimai, bendras silpnumas, apetito stoka. Dažniausiai migruojanti lerva atsiduria plaučiuose, audiniuose tarp bronchų ar po oda, kartais atsiduria kepenyse, žarnyne, skydliaukėje, akių audiniuose ar kitur, taip sukeldama grėsmę žmogaus gyvybei.
Kaip išvengti susirgimo toksokaroze?
Laikytis asmens higienos: atidžiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šunimi ar kate.
Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų vandens telkinių.
Reguliariai gydyti (dehelmintizuoti) šunis ir kates nuo kirminų.
Neleisti šunims laižyti veido, indų, iš kurių valgoma.
Pasivaikščiojimo metu surinkti augintinio išmatas į maišelius ir išmesti į tam skirtus konteinerius.
Nežaisti su valkataujančiais gyvūnais.
Nenaudojamas vaikų smėlio dėžes laikyti uždengtas. Svarbu smėlį pakeisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas. Smėlio dėžes rekomenduojama įrengti saulėtose vietose.
Tvarką apibrėžia gyvūnų laikymo taisyklės
Kiekvienas miestas ir rajonas turi gyvūnų laikymo taisykles, kurių privalo laikytis visi asmenys. Jos numato augintinio šeimininko pareigas. Asmenys, vedžiojantys gyvūnus viešose vietose, privalo turėti priemones gyvūnų išmatoms surinkti ir turi tai padaryti nedelsdami, kai gyvūnas priteršia. Už nesurinktas gyvūno išmatas gresia įspėjimas arba bauda.
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad draudžiama vedžioti gyvūnus sveikatos apsaugos įstaigų, kapinių, mokyklų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, stadionuose, parkuose ir skveruose, išskyrus tuos, kuriuose įrengtos gyvūnų vedžiojimo aikštelės. Šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose.
Būkime sąmoningi ir atsakingi – dėl savo pačių sveikatos prižiūrėkime savo augintinius ir aplinką, kurioje gyvename.
