Veterinarijos gydytojų komanda, įskaitant dr. Philippą Johnson iš Kornelio universiteto Niujorke, išsiaiškino, kad regėjimas ir uoslė iš tikrųjų yra susiję šunų smegenyse – tai dar nebuvo aptikta jokiose kitose gyvūnų rūšyse.
Tyrėjų komanda atliko daugelio skirtingų šunų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus ir sėkmingai susiejo uoslės lemputę (smegenų dalį, susijusią su kvapu) su pakaušio skiltele (smegenų regėjimo apdorojimo sritimi), atskleisdama naujienų apie šunų pasaulio matymą ir suvokimą.
Mokslininkai atskleidė „platų kelią“, kuris sujungia ne tik uoslės lemputę su pakaušio skiltele, bet ir su limbine sistema, kuri yra smegenų dalis, dalyvaujanti elgesio ir emocinėse reakcijose.
Išvados, paskelbtos žurnale „Journal of Neuroscience“, rodo, kad šunų kvapas ir regėjimas yra tam tikru būdu integruoti, o tai reiškia, kad jie gali naudoti kvapą, kad išsiaiškintų, kur ir kas yra.
P. Johnson žurnalistams sakė, kad kai žmonės įeina į kambarį, jie pirmiausia naudoja savo regėjimo jausmą, kad nustatytų, kas ir kur yra arba kaip išdėstyti baldai. Tačiau atrodo, kad šunys integruoja kvapą interpretuodami savo aplinką ir kaip joje orientuotis.
Mokslininkė pridūrė: „Vienas iš čia esančios ligoninės oftalmologų sakė, kad jis nuolat turi šeimininkų, kurie atveda savo šunis, o kai jis patikrina jų regėjimą, nustatoma, kad gyvūnai yra visiškai akli, bet šeimininkai tiesiogine prasme juo netiki. Akli šunys elgiasi visiškai normaliai. Jie gali atnešti kamuoliuką ir geba puikiai orientuotis aplinkoje ir neatsitrenkti į daiktus“.
„Žinojimas, kad tarp šių dviejų sričių eina informacijos greitkelis, gali būti labai paguosti nepagydomomis akių ligomis sergančių šunų savininkus. Niekada anksčiau nematėme tokio ryšio tarp nosies ir pakaušio skilties“, – pridūrė P. Johnson.
Parengta pagal „Sky News“.
