Pirmasis beždžionių raupų perdavimo iš žmogaus šuniui atvejis užfiksuotas Paryžiuje – tarp kartu gyvenančių dviejų vyrų ir jų italų kurto, praėjusią savaitę buvo pranešta medicinos žurnale „The Lancet“.
„Tai pirmas užfiksuotas atvejis, kai žmogus užkrėtė gyvūną... ir manome, kad tai pirmas atvejis, kai užsikrėtė šuo“, – žurnalistams sakė Rosamund Lewis, PSO ekspertė beždžionių raupų klausimais.
Pasak jos, ekspertai žinojo apie teorinę riziką, kad toks viruso peršokimas gali įvykti, o visuomenės sveikatos agentūros jau patarė sergantiesiems šia liga „izoliuotis nuo savo augintinių“.
Be to, ji sakė, kad „atliekų tvarkymas yra labai svarbus“, siekiant sumažinti riziką užkrėsti graužikus ir kitus gyvūnus už namų ribų.
Pasak jos, labai svarbu, kad žmonės „turėtų informacijos, kaip apsaugoti savo augintinius ir kaip tvarkyti atliekas, kad gyvūnai apskritai neužsikrėstų beždžionių raupų virusu“.
Baimė dėl mutacijų
Kai virusai peržengia rūšių barjerą, dažnai kyla nerimas, kad jie gali mutuoti pavojingesne linkme.
R. Lewis pabrėžė, kad kol kas nėra jokių pranešimų apie tokias beždžionių raupų mutacijas. Tačiau ji pripažino, kad „kai tik virusas persikelia į kitą aplinką, į kitą populiaciją, akivaizdu, kad yra tikimybė, jog jis kitaip vystysis ir kitaip mutuos“. Didžiausią susirūpinimą kelia gyvūnai, esantys už namų ribų.
„Pavojingesnė situacija... yra ta, kai virusas gali persikelti į nedidelę žinduolių populiaciją, kurioje yra didelis gyvūnų tankis, – žurnalistams sakė PSO ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas. – Vienas gyvūnas užkrečia kitą, tas – dar kitą, ir taip virusas sparčiai evoliucionuoja“.
Tačiau jis pabrėžė, kad nėra pagrindo nerimauti dėl naminių gyvūnėlių. „Nemanau, kad virusas vieno šuns organizme vystysis greičiau nei vieno žmogaus kūne“, – sakė jis, pridurdamas, kad nors „turime išlikti budrūs... naminiams gyvūnams pavojaus nėra“.
Beždžionių raupai tokį pavadinimą gavo todėl, kad 1958 metais virusas iš pradžių buvo aptiktas beždžionėse, kurios buvo laikomos moksliniams tyrimams Danijoje, tačiau liga pasireiškia daugeliui gyvūnų, o dažniausiai – graužikams.
Pirmą kartą ši liga žmonėms buvo nustatyta 1970 metais Kongo Demokratinėje Respublikoje, ir nuo tada ji paplito daugiausia kai kuriose Vakarų ir Centrinės Afrikos šalyse.
Tačiau gegužės mėnesį ligos, sukeliančios karščiavimą, raumenų skausmus ir didelius į šunvotes panašius odos pažeidimus, atvejų ėmė sparčiai daugėti visame pasaulyje, daugiausia tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.
PSO, kuri epidemiją paskelbė pasauline ekstremalia sveikatos apsaugos situacija, duomenimis, nuo metų pradžios 92 pasaulio šalyse patvirtinta daugiau kaip 35 tūkst. ligos atvejų, o 12 žmonių mirė.
