Būtini ne vien skiepai
Tik ką įsigiję augintinį, dauguma skuba pasirūpinti privalomais skiepais: šuniukai skiepijami 6–12 savaičių, o vėliau – kartą per metus.
Anot veterinarijos klinikos „8 drambliai“ veterinarijos gydytojos Margaritos Grikšaitės, šeimininkus, į namus parsivežusius naująjį šeimos narį, domina ne tik skiepai, jie įprastai turi įvairiausių klausimų ir abejonių.
Jei jų išsklaidyti nepajėgia veisėjas, veterinarijos gydytoja pataria nedvejoti ir pasikonsultuoti su specialistu.
Apžiūrėjęs šuniuką, šis atsakys, ar nėra bambos išvaržos, netaisyklingo sąkandžio, veisliniams šuniukams neretai pasitaiko kelio girnelės išnirimų.
„Būna nusiperka šuniuką, specialistas jo neapžiūri, veisėjas nepataria arba kai kurias bėdas nutyli, šeimininkai kreipiasi į veterinarijos kliniką dėl skiepų ar apžiūrai, o tuomet paaiškėja, kad netaisyklingas šuns dantų sąkandis ar jį kamuoja sąnario problemos. Šeimininkai stebisi, kodėl jų laiku neinformavo.
Visuomet patariu, kad jei įsigiję šuniuką šeimininkai nežino, kaip elgtis, spręsti problemas, veisėjas nepataria, nors tai gana reti atvejai, daugiau problemų kyla susidūrus su perpardavinėtojais, tokiu atveju, geriausia kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Visų pirma, įvertinti, ar šuo atitinka veislę. Praktikoje pasitaikė atvejis, kuomet šeimininkas įrodinėjo, jog įsigijo 5 kilogramus sversiantį toiterjerą. Teko nuvilti, kad ne, jis svers 25 kilogramus, ir tikrai nėra toiterjeras“, – kalbėjo veterinarijos gydytoja.
Anot pašnekovės, vis dažniau šuniukus kamuoja genetinės problemos: gomurio patologijos, susiaurėjusios nosies landos ir pan. Kai kurias procedūras, pavyzdžiui, padedančias šuniui lengviau kvėpuoti, geriau atlikti kuo anksčiau, nes įsisenėjusias problemas spręsti sudėtingiau.
Dažniausiai veisėjai šuniuką parduoda tuomet, kai jis būna paskiepytas bent pirmuoju skiepu, apsaugančiu nuo šunų maro ir parvoviruso.
Veterinarijos gydytoja pataria visuomet paprašyti pažymėjimo iš veterinarijos klinikos, kad įsigytas augintinis tikrai buvo skiepytas.
Augintinių šeimininkus ilgą laiką gąsdinęs itin lengvai užkrečiamas ir gana sunkiai išgydomas parvovirusas, dabar retesnis, nes keturkojai skiepijami vis atsakingiau.
Veisėjai į veterinarus kreipiasi netgi prašydami paskiepyti nuo pavojingo šunų herpeso viruso (CHV-1).
Kasdienis judėjimas – būtinybė
Vyresniame amžiuje M. Grikšaitė pataria daugiau dėmesio skirti augintinių judėjimui: jei kyla įtarimų, kad judėdamas šuo kenčia skausmą, taip pat būtina specialisto apžiūra.
Įvertinus, kokios problemos būdingos veislei: displazija (kūno ir alkūnės sąnarių), kelio girnelės patologija ir pan., lengviau rasti problemos sprendimą, nors, atkreipė dėmesį veterinarijos gydytoja, operuoti galima ne visų veislių šunis, kartais telieka informuoti šeimininką, kad jis neapleistų gyvūno, užtikrintų tinkamą fizinį krūvį.
Viena galimų išeičių – pasitarti su treneriais, kurie, įvertinę raumenų, širdies ir kraujagyslių sistemų veiklą, gali rekomenduoti veiksmingų pratimų augintiniui. Patarti, kaip tinkamai judėti su gyvūnu gali ir veterinarijos gydytojai, informacijos galima rasti vaizdo įrašuose internete.
Vidutinio amžiaus šunims galima skirti papildų, kartu derinti fizinį krūvį, kuris, svarbiausia, nebūtų sunkiai pakeliamas.
„Vasarą, daug laiko leidžiant gamtoje, būtina pasirūpinti, kad šuo pailsėtų, nes jis pats nesustos, lakstys, kiek pajėgs, tuomet vakare pradeda dusti. Suploto, trumpo snukučio sunkiai kvėpuoja ir dūsta dažnai. Pastebėjus neįprastų simptomų, su specialistu reikėtų pasikonsultuoti nedelsiant, o ne laukti, kol dūstantį keturkojį teks gelbėti. Krūvį didinti svarbu palaipsniui: savaitę ar dvi“, – priminė veterinarijos klinikos „8 drambliai“ veterinarijos gydytoja.
Šeimininkai mėgsta šunis ir kates imti į žygius, kur taip pat svarbu nepersistengti. Maža to, pravartu pasidomėti, kaip elgtis, jei šuo perkaista, kas nutinka gana dažnai, ar susižeidžia – mokėti suteikti pirmąją pagalbą.
Atsakingas, visų pirma, šeimininkas
Taisyklė, jog vyresniame amžiuje augintinius būtinai kamuos daugiau ligų, turi išimčių. Jei nuosekliai užtikrinamas šuns fizinis krūvis, vitaminai, augintinis prižiūrimas, kartą per metus atliekami kraujo tyrimai, tuomet net senatvę šunys gali pasitikti sveiki.
Veterinarijos gydytoja praktikoje susiduria su atvejais, kuomet net jaunesnio amžiaus šuo šlubuoja, tačiau šeimininkai nusprendžia, kad tai – veislei būdinga problema, nesutinka atlikti rentgeno nuotraukos, net jei nepadeda vaistai. Būtent rentgeno nuotrauka padėtų greičiau rasti atsakymą, kas nutiko augintiniui. Būna, jog judėjimo problema kamuoja ilgus metus, tik kol šuo jaunesnis, tuo ji ne tokia akivaizdi.
Tulžies pūslės, inkstų, kepenų ligos ar augliai taip pat kamuoja nebūtinai tik solidaus amžiaus sulaukusius šunis. Auglių pasitaiko net kelių mėnesių šuniukams, ir tai nepriklauso nuo veislės.
Būna, šuniukas nugaišta staiga, niekas nebesiaiškina, kas nutiko, o iš tiesų galėjo būti vėžys, šlapimo pūslės ligos – kai kurios jų besimptomės.
Tik žmogus, nuo mažens laikantis gyvūną, gali įtarti, kad jam kažkas ne taip ir, pastebėjęs virškinimo problemą, pilvo skausmus, dažnesnį viduriavimą, kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Yra manančiųjų, kad, pavyzdžiui, šlapimo takų akmenlige suserga tik kastruoti katinai, nors, anot gydytojos, taip nėra. Jeigu katinas nutukęs, sutrikusi jo medžiagų apykaita, ima formuotis šlapimo druskos.
„Pasitaiko tikinčių, jog iškastravus, sterilizavus gyvūną, nors įrodyta, kad kastruotas jis gyvena ilgiau, pasikeis jo raumenynas. Iš tiesų, taip nėra. Kastruojamas ar sterilizuojamas gyvūnas, kurio organizmas jau susiformavęs. Kartais jis kastruojamas, kad, galbūt, būtų mažiau agresyvus, norint išvengti eutanazijos.
Sterilizavę ar iškastravę gyvūną, šeimininkai baiminasi, kad jis nutuks. Bet juk viską daro žmogus: gyvūnas pats neatsidarys šaldytuvo. Mes šeriame ir prižiūrime, tad būtent mes galime užbėgti problemoms už akių pamatę, kad kažkas su augintiniu ne taip.
Rekomenduojame nufilmuoti gyvūną jam pažįstamoje aplinkoje, jo šlubavimą ar priepuolius, tokiu atveju diagnozę nustatyti tampa lengviau. Galbūt pažeistas sąnarys, galima atlikti operaciją, ar padaryti kažką, kad gyvūnui būtų lengviau“, – reziumavo pašnekovė.
Kaip tinkamai pasirūpinti augintiniu ir ką svarbu žinoti, tik ką įsigijus jį? Naujienų portalas lrytas.lt kartu su veterinarijos klinika „8 drambliai“ paruošė specialų testą „Ką žinai apie savo augintinį?“ Atlikę testą ir užsiregistravę turėsite galimybę laimėti savo augintiniui profilaktinės veterinarijos gydytojo apžiūrą veterinarijos klinikoje „8 drambliai“.
