Rinktis priemones – atsakingai
Sostinėje veikiančios veterinarijos klinikos „8 drambliai“ veterinarijos gydytojas Augustas Janulevičius tik patvirtina: Lietuvos klimatas erkėms itin palankus, jos mažiau aktyvios tik porą žiemos mėnesių, ir tik tuomet, jei laukus užkloja storas sniego sluoksnis.
Bene dažniausia augintinių šeimininkų klaida – apsauga nuo erkių sukeliamų ligų pradėti rūpintis atėjus pavasariui. Erkės pabunda anksti, pakanka vos 5 laipsnių šilumos, tad pirmųjų erkių platinamomis ligomis užsikrėtusių gyvūnų veterinarijos gydytojai sulaukia dar vasarį.
Keturkojų šeimininkai labiausiai baiminasi babeziozės diagnozės, tačiau erkės sukelia ir daugiau ligų: anaplazmozę, boreliozę, erlichiozę – tik jos kiek retesnės.
Pašnekovo žodžiais, prieš nusprendžiant, kokias erkes atbaidančias priemones rinktis: lašus, antkaklius, aerozolius ar tabletes, būtina įvertinti keletą niuansų. Pirmiausia – gyvūno svorį, amžių, tuomet, kiek laiko jis leidžia gamtoje.
Purškiamų repelentų, lašų ar antkaklių veiksmingumas mažėja, jei gyvūnas mėgsta maudytis vandens telkiniuose, laikomas kieme, kur sušlampa lyjant lietui. Tokiu atveju racionalesnis sprendimas – tabletės, veiksmingos nuo 1 iki 3 mėnesių. Vienos tabletės padeda apsisaugoti tik nuo erkių ir blusų, kitos – ir nuo kai kurių vidaus parazitų.
Antra vertus, naudojant tabletes, gyvūnams, kurių jautresnė virškinimo sistema, gali pasireikšti silpnumas, viduriavimas, vėmimas – tokiu atveju teks rinktis kitas alternatyvas.
Jei ilgaplaukiui augintiniui nuspręsite uždėti nuo erkių, neretai ir blusų, apsaugantį antkaklį, tą būtina padaryti tinkamai: jis būtinai turi liestis prie odos, tad kailį ties kaklu rekomenduojama nuskusti, kitaip antkaklis gali būti mažiau veiksmingas.
Simptomai, kurių ignoruoti nevalia
Anot pašnekovo, vis dar gajus požiūris, jog jei šuo vedžiojamas tik šaligatviais, o ne pievose ar parkuose, apsauga nuo erkių neaktuali.
„Iš tiesų, nesvarbu, žolė pjaunama ar ne, šuo bėgioja miške ar vedžiojamas tik mieste, patys žmonės, vaikštinėdami po miškus ar parkus, taip pat gali parnešti erkių. Išlieka, kad ir nedidelė, tikimybė, jog įsisiurbs ta vienintelė parnešta erkė ir augintiniui sukels pavojingą ligą“, – atkreipė dėmesį A.Janulevičius.
Veterinarijos gydytojas patarė po kiekvieno pasivaikščiojimo apžiūrėti gyvūno kailį, radus įsisiurbusių erkių jas kuo greičiau pašalinti rankomis arba specialiu pincetu, tuomet – gyvūną stebėti.
Beje, svarbu suprasti, jog nė viena priemonė nuo erkių pernešamų ligų neapsaugos šimtu procentų. Kad ir kiek ar kokių jų naudosite, gali nutikti taip, jog erkė vis tiek perneš virusų, bakterijų ar pirmuonių, sukeliančių pavojingų ligų.
Vienos dažniausių ir pavojingiausių ligų – babeziozės – simptomai įprastai pasireiškia per 14 dienų, tačiau, net ir praėjus šiam laiko tarpui, nurimti nereikėtų – augintinį būtina stebėti dar savaitę.
„Jei prieš tris savaites įsisiurbė erkė, po savaitės šuniui sudavė tabletę, šeimininkai įsitikinę, kad gyvūnas apsaugotas. Praėjo savaitė ar dvi, pasireiškė simptomai, piktinasi: „jokios priemonės neveikia“. Taip sakyti nevalia. Prevencinės priemonės nėra šimtaprocentinė apsauga, bet ar pasireikš ir kokie ligos simptomai, priklauso ir nuo bendros gyvūno būklės. Jeigu žinote, kad buvo įsiurbusi erkė, privalu atkreipti dėmesį į menkiausius simptomus“, – įspėjo veterinarijos gydytojas.
Jie bendri: vangumas, apetito praradimas, labai aukšta temperatūra, kurią nesunkiai galima pamatuoti namuose, taip pat – tamsios spalvos šlapimas. Gyvūnui užsikrėtus babezioze, itin svarbus laikas – į veterinarijos kliniką būtina kreiptis kuo greičiau. Jei neuždelsiama, dažniausiai gyvūnui pavyksta padėti.
Priemonės nuo erkių sukeliamų ligų katėms tokios pačios, kaip ir šunims, tačiau joms įprastai naudojami lašai, apsaugantys ir nuo vidinių parazitų.
Katės, pasak pašnekovo, daug rečiau serga erkių pernešamomis ligomis. Pats veterinarijos gydytojas savo praktikoje nebuvo susidūręs su tokiu atveju.
Žinoma, tai nereiškia, kad jų nereikia saugoti, ypač jei katės didžiąją laiko dalį leidžia kieme. Juolab katės mėgsta įsikurti ant sofos ar lovos.
Galbūt jai erkė neįsisiurbs, tačiau katė ją parneš namo, o jau tuomet kyla grėsmė ne tik kitiems augintiniams, bet ir šeimininkams.
Reta, bet niekur nedingusi
Nors kitos itin pavojingos ligos – pasiutligės – atvejų Lietuvoje neregistruojama jau kelerius metus, ji iš ligų žemėlapio neišnyko. Kone visi augintinių šeimininkai žino: vienintelė išties veiksminga apsauga – skiepai.
Visgi, anot A.Janulevičiaus, jam tenka susidurti su atvejais, kuomet šeimininkai atsisako skiepyti šuniuką, motyvuodami, jog gyvūnas per jaunas, nenori jam pakenkti. Vyresnio amžiaus gyvūnus skiepyti vengia, esą norėdami pasaugoti – toks šeimininkų motyvas.
Veterinarijos gydytojas tokio sprendimo nepateisina, rekomenduoja laikytis reikalavimų ir gyvūnus skiepyti kasmet.
