Kačių, šunų ir šeškų šeimininkai savo augintinius turėjo paženklinti iki gegužės 1 dienos ir pasirūpinti, kad keturkojai būtų įtraukti į Gyvūnų augintinių registrą.
Kaune dirbantys veterinarijos gydytojai kelis pastaruosius mėnesius turėjo pasiraitoti rankoves, nes darbas darbą vijo.
Vis dėlto dalis keturkojų dar neženklinti.
Ženklino ir katę, ir šunį
Kaunietė Ieva Kalasūnė augina rotveilerių veislės kalę Braškę ir mišrūną katiną Mangą. Abu keturkojai yra paženklinti.
Moteris pasakojo, kad Braškę įsigijo veislyne ir kalė jau buvo paženklinta. Tuomet jai buvo 2 mėnesiai. Po mėnesio, kai gyvūną atėjo metas skiepyti, I.Kalasūnė tiesiog nuvyko į greta namų esančią veterinarijos kliniką ir gydytojas sutvarkė dokumentus, kad dabar ji yra Braškės šeimininkė.
Prieš kelis mėnesius kaunietė priglaudė ir katiną, kurį jo šeimininkai atiduoti siūlė internete.
„Mangui buvo 3 mėnesiai. Jį taip pat reikėjo skiepyti, kartu norėjau ir paženklinti. Veterinarijos klinikoje savo eilės reikėjo palaukti keletą dienų. Nuvykus į ją procedūra buvo paprasta, katinas nė nepajuto, kaip jam į ausį buvo įšvirkšta maža mikroschema, ir visai neišsigando“, – sakė moteris.
I.Kalasūnė patikino, kad augintinius ženklino ne dėl to, kad to reikalaujama, o kad taip jie bus saugesni. Jei augintiniai pasimestų, gyvūnų prieglaudos darbuotojai ar veterinarijos gydytojai iš karto nustatytų, kas yra jų šeimininkė.
Pokyčiai buvo netikėti
Kaune, Viešosios įstaigos Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) duomenimis, iki gegužės 1 dienos buvo paženklinta 19 procentų kačių ir 41 procentas šunų.
„Kasmet susiduriame su problema, kad nusibodusių ar pasenusių augintinių žmonės tiesiog atsikrato, todėl gyvūnų prieglaudos perpildytos.
Todėl matant, kaip elgiamasi su gyvūnais, buvo netikėta, kad daug žmonių vis dėlto nusprendė pasirūpinti jų gerove ir paženklinti. To pirmiausia reikia dėl paties augintinio, jei jis pasimestų.
Kas nulėmė tokius gerus pokyčius, sunku pasakyti“, – kalbėjo GATO vadovė Brigita Kymantaitė.
Galėtų taupyti pinigus
Organizacijos vadovė įsitikinusi, kad ženklinant gyvūnus gali sumažėti ir savivaldybių išlaidos. Jei gyvūnas patenka į prieglaudą, jis joje turi gyventi mažiausiai 14 dienų, kad šeimininkai augintinį surastų.
„Kauno miesto savivaldybė tam kasmet skiria po 30 tūkstančių eurų. Apskaičiavome, kad vieną gyvūną vieną dieną išlaikyti prieglaudoje kainuoja apie 30 eurų.
Jei gyvūnas paženklintas, rasti jo šeimininką užtrunka 15 minučių ir tai kainuoja 1,45 euro. Vadinasi, ženklinant gyvūnus galima būtų taupyti mokesčių mokėtojų pinigus“, – įsitikinusi B.Kymantaitė.
Skubėjo tvarkyti dokumentus
Bendrovės „Dainavos veterinarija“ veterinarijos gydytoja Arneta sakė pajutusi kauniečių susidomėjimą augintinių ženklinimu.
„Paskutinius du mėnesius norinčių paženklinti šunis ar kates buvo daugiau nei įprastai. Prie to prisidėjo ir karas Ukrainoje, nes dalis šeimininkų norėjo augintinius ne tik paženklinti, bet ir paskiepyti bei gauti ES galiojančius gyvūnų pasus“, – tikino veterinarijos gydytoja.
Jai antrino klinikos „Siaurio šnauceris“ veterinarijos gydytoja Jurgita Siaurienė. Vos prasidėjus karui į kliniką pradėjo plūsti žmonės, norintys susitvarkyti dokumentus, kad po pasaulį galėtų keliauti su gyvūnais, o kartu augintinius ir ženklino.
J.Siaurienė tikino, kad ženklinti augintinį geriausia, kai jis pirmą kartą skiepijamas. Jei keturkojis yra perkamas iš veisėjų, jis jau būna paženklintas, bet šeimininkui reikia užsukti į kurią nors veterinarijos kliniką ir pranešti, kad dabar tai jo gyvūnas.
Tačiau veterinarijos klinikos „Kainava“ vadovas Algirdas Gelžinis atskleidė, kad yra nemažai kauniečių, kurie nepatenkinti, kad gyvūnus reikia ženklinti. Jiems tenka priminti, kad to reikia pirmiausia dėl gyvūno gerovės.
Specialistai tikrins ir ūkininkų augintinius
Linijus Valiuška, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktoriaus patarėjas:
„Augintinius reikia ženklinti ne tik dėl to, kad jei jie pasimestų, būtų lengviau atrasti keturkojų savininkus. Tikrinant, ar gyvūnai paženklinti, lengviau nustatyti, kas jų atsikratė, rasti nelegalias veisyklas, greičiau nustatyti, kam priklauso, pavyzdžiui, pasiutlige ar kitomis ligomis sergantis keturkojis.
Gyvūnai turi būti paženklinti per keturis mėnesius nuo jų atsivedimo arba anksčiau, jei jie perduodami kitam šeimininkui. Ženklinimas kainuoja apie 30 eurų. Keturkojį ženklina ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukia kone visų Kauno veterinarijos gydyklų specialistai.
Jei bus nustatyta, kad keturkojis nepaženklintas, gali grėsti bauda nuo 30 iki 550 eurų. Kol kas baudos bus skiriamos išimtiniais atvejais, gyventojai kurį laiką dar bus informuojami, kad savo augintinius turi paženklinti.
Tikrinti, ar keturkojai yra paženklinti, bus galima įvairiais būdais. Jei gausime skundų dėl augintinių gerovės, aiškindamiesi šiuos faktus tikrinsime, ar jie paženklinti. Gali būti ir taip, kad tikrinsime ūkininkų ūkius, jų gyvulius, bet jei pamatysime, kad ten gyvena ir katės, šunys ar šeškai, jie tai pat bus patikrinti.“
