„Naminiai gyvūnai yra tie padarai, kurie neturi galimybės balsuoti, neturi galimybės spręsti savo likimo ir, deja, dažnai patenka į netinkamų žmonių rankas. Tai tam tikri buvę nusižengimai prieš augintinius turėtų būti turbūt rimtas įspėjimas, kad galbūt žmogus ir neturėtų auginti padarėlio, kuris negali apsiginti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Be to, ministrė pirmininkė nemato problemų dėl žiauriai su gyvūnais besielgusių asmenų susekimo. Mat, jos teigimu, tokius asmenis galėtų susekti ne tik policijos pareigūnai bei atitinkamos institucijos, tačiau ir pilietinė visuomenė.
„Man atrodo, kad per šituos 32 metus mes, kaip valstybė, esame nuėję milžinišką kelią, įskaitant ir žmonių sąmoningumą. Ir išties tas aktyvumas, pilietiškumas žmonių, kai kilo ankstesni skandalai dėl veisimo, dėl jų netinkamo laikymo, man atrodo, parodo, kad mes patys nesame linkę toleruoti šalia vykstančių tokių dalykų, kai pas kaimyną bėgioja pririštas prie grandinės šuva, kuriam grandinė įsipjovusi į kaklą. Tai tas yra svarbu, kad nėra tik policijos kontrolės ar kitų kontrolės institucijų darbas, bet taip pat ir patys žmonės tuos dalykus mato, apie juos praneša, yra ne viena gyvūnų globos organizacija, kurios tikrai rūpinasi“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Ketvirtadienį už Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės pateiktas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas po pateikimo balsavo 95 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 19 parlamentarų. Po svarstymo komitetuose į plenarinę salę projektai sugrįš birželio 28 d.
Siūloma įteisinti, kad gyvūnų savininkams ir laikytojams, iš kurių Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka privalomai konfiskuoti gyvūnai, gali būti taikomas draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną. Konfiskavus gyvūną Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka, draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas privalomai.
Įstatymo pataisos numato, kad draudimas įsigyti ir laikyti gyvūną būtų taikomas nuo 2 iki 10 metų. Draudimą taikanti institucija spręstų dėl draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną taikymo apimties. Siūloma, kad draudimas laikyti gyvūną galiotų gyvūno savininko ar laikytojo gyvenamojoje vietoje, taip pat ir kitose vietose, kuriose gyvūno savininkas ar laikytojas faktiškai gali laikyti gyvūną.
Už draudimo įsigyti ir laikyti gyvūną pažeidimą siūloma bausti nuo 150 iki 300 eurų. Šie administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 300 iki 550 eurų.
Siūlomais projektais siekiama mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, stiprinti gyvūnų gerovę ir apsaugą, taip pat prisidėti prie nelegalių daugyklų veiklos stabdymo bei fizinių asmenų, pakartotinai žiauriai besielgiančių su gyvūnais, neleistinų veiksmų kontrolės.
Remiantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą ir gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, asmeniui privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.
„Vis dėlto matoma teisės aktų spraga, nes asmuo, iš kurio valstybinės institucijos konfiskavo gyvūną už žiaurų elgesį, jau kitą dieną gali įsigyti naują gyvūną", – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad Lenkijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais teisė laikyti gyvūną atimama iki 10 metų, Estijoje – iki 5 metų, Suomijoje ir Švedijoje – 2 metams. Europos Sąjungoje matyti ir tokių pavyzdžių, kai teisė laikyti gyvūną asmeniui, žiauriai besielgusiam su gyvūnu, gali būti atimama visam laikui. Parlamentarų duomenimis, toks reguliavimas galioja Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje.
