Dažniausiai nustatomos ligos šunims
Kraujo tyrimai gali identifikuoti parazitines ir infekcines ligas dar ankstyvoje stadijoje. Veterinarijos klinikos „Dr. Vet“ gydytoja Laura Rinkevičiūtė teigia, kad tai gyvybiškai svarbu, kadangi šioms ligoms yra būdinga ūminė eiga. Laiku jų nepastebėjus augintiniui gali prireikti ir kraujo perpylimo.
„Didžiausią pavojų šunims kelia erkės. Jos sukelia ir visiems jau gerai žinomą ligą – babeziozę. Kraujo tyrimai gali ją užfiksuoti dar prieš pasireiškiant tokiems simptomams kaip karščiavimas, vėmimas, anoreksija ar letargija. Jeigu laiku jos nepastebėtume, ši prognozuojant gali pažeisti mylimo keturkojo inkstus, kepenis, kvėpavimo ir kraujotakos sistemas“, – pasakoja L. Rinkevičiūtė.
Veterinarė priduria, kad tai ne vienintelė pavojinga erkių liga, kurią gali nustatyti kraujo tyrimai. Lygiai taip pat pavojų kelia ir erliciozė. Jai suūmėjus, pastebimas karščiavimas, apatija, apetito ir skonio praradimas, taip pat atsiranda išskyros iš akių ir šnervių.
„Erlichiozė yra klastinga liga. Be gydymo jos simptomai išnyksta ir parazitai augintinio organizme tyliai tūno iki poros metų, o po to sugrįžta dar stipriau. Ypatingai ši liga pavojinga šunims su silpnesniu imunitetu, todėl netgi jiems neparodant jokių erlichiozės simptomų, nevertėtų numoti ranka į kraujo tyrimus“, – teigia veterinarė.
Trečioji klastinga liga, kurią kraujo tyrimų metu galima nustatyti ankstyvoje stadijoje – anaplazmozė. Ji taip pat sukeliama erkių. Prie pastarųjų išvardintų simptomų čia prisideda ir kiek mažiau atpažįstami – augintinio šlubavimas, galūnių edema. Anaplazmozei neužkirtus kelio, liga gali progresuoti iki centrinės nervų sistemos pažeidimų.
Ligos, kurios dažniausiai nustatomos katėms
Kartais visuomenėje galima susidurti su požiūriu, kad reguliarūs kraujo tyrimai yra reikalingi tik šunims, kadangi katės daugiau laiko praleidžia uždaroje patalpoje. Visgi veterinarijos gydytoja teigia, kad katėms tyrimai yra tokie pat svarbūs kaip šunims.
„Kačių tyko visai kitokie pavojai nei šunų, todėl kraujo tyrimuose dažniausiai aptinkamos kito pobūdžio ūminės ligos. Viena iš jų – toksoplazmozė. Ja katės užsikrečia iš aplinkos, dirvožemio, ėsdamos toksoplazmoze užsikrėtusias peles ar paukščius. Šiuo atveju reguliarūs tyrimai yra būtini dėl to, kad dažniausiai užsikrėtus liga nepastebimi jokie simptomai. Taip pat ja nuo augintinio gali užsikrėsti ir žmonės – jiems pasireiškia bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmas, padidėja limfmazgiai“, – pasakoja L. Rinkevičiūtė.
Besiremdama savo patirtimi veterinarijos gydytoja teigia, kad po tyrimų dažnai katėms nustatoma ir mikoplazmozė – kitaip vadinama kačių infekcine anemija. Silpnesnio imuniteto katės čia liga serga labai sunkiai. Tuomet pastebimos blyškios gleivinės, kartais net geltonos, pasireiškia karščiavimas, letargija ir anoreksija.
Kas kiek laiko reikia atlikti kraujo tyrimus?
Kuo anksčiau bus nustatyta liga, tuo lengvesnis gydymas laukia augintinio. Veterinarijos gydytoja teigia, kad reguliariai atliekami kraujo tyrimai padeda identifikuoti ankstyvąsias ligas, nustatyti jų priežastis ir užtikrinti sėkmingą bei sklandų gydymą.
„Tokie profilaktiniai kraujo tyrimai rekomenduojami kartą metuose gyvūnams, vyresniems nei 2 metai. Tuo tarpu vyresniems nei 5 metai, šiuos tyrimus reikėtų atlikti bent 2 kartus per metus. Taip pat kiekvienas veterinarijos gydytojas patars pasitikrinti kraują prieš tokias procedūras, kurioms būtina anestezija“, – pasakoja veterinarė.
Veterinarijos gydytoja priduria, kad šeimininkui prieš kraujo tyrimus niekuo papildomai rūpintis nereikia. Jos teigimu, nebent rekomenduojama augintiniui iki tyrimo nevalgyti 12 valandų, tačiau ir šis reikalavimas nėra būtinas.
