Piktoko būdo gulbinas, įsivaizduodamas, kad gina savąją Litą, per tvorą iškišo galvą, o netoliese už pavadėlio vedžiotas šuo sugebėjo akimirksniu ją perkąsti. Kurį laiką našlavusi Lita dabar jau turi porą – tautodailininkės Birutės Dapkienės įsigytą gulbiną, vardu Atilas.
Vis tik liko neatsakytas klausimas – o kokia šuns šeimininkų atsakomybė dėl netekties? Ar vedžiotas be antsnukio šuo buvo tinkamai prižiūrimas, kad nenutiktų nelaimė?
Žūtis įvertinta kaip nelaimingas atsitikimas
Kaip buvo išspręstas šuns šeimininkų atsakomybės klausimas, pasiteiravome Rokiškio rajono policijos komisariate. Pasak informaciją pateikusios policijos darbuotojos, 2021 m. lapkričio 13 d. buvo gautas šuns savininkės pranešimas apie nutikusią nelaimę. Moteris pati informavo pareigūnus apie tai, kas nutiko, žadėjo atlyginti žalą Rokiškio krašto muziejui.
Pasak pareigūnės, prašymų ar skundų dėl šio įvykio nebuvo gauta, todėl gulbino mirtis buvo traktuota kaip nelaimingas atsitikimas – administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas, nuobauda nepaskirta.
Tikimasi, kad šuns šeimininkė nupirks gulbėms pašaro
Po Lato žūties daugelis viešojoje erdvėje diskutavo, kad teisingiausias šuns šeimininkų kaltės išpirkimo būdas – nupirkti kitą juodąją gulbę. Ar šiuo atveju šuns šeimininkai prisidėjo prie naujos gulbės atsiradimo, paklausėme Rokiškio krašto muziejaus direktorės Nijolės Šniokienės. Ji informavo, kad Atilas – Birutės Dapkienės nuosavybė. Pasak direktorės, iš nužudžiusio gulbiną šuns šeimininkės ji tikisi tik tiek, kad nupirks juodosioms gulbėms pašaro.
Atilą už 480 eurų nupirko Salų dvaro valdytoja
Tautodailininkė, Salų dvaro valdytoja Birutė Dapkienė papasakojo, kad Atilą įsigijo iš Utenos rajone esančio ūkio. Gulbinas buvo našlys – patelę buvo papjovusi lapė ir jis liūdėjo vienas. Nuspręsta abu našlius – Litą ir Atilą – suleisti į porą. Už gulbiną dabartinė jo šeimininkė sumokėjo 480 eurų.
Pasak B.Dapkienės, buvo rizika, kad gulbės nesutars, tačiau nuogąstavimai nepasiteisino. Gulbėmis per žiemą besirūpinusi moteris papasakojo, kad Lita prieš tai buvo nusižiūrėjusi ir gaidį – vengrų plikakaklį, bet jį „metė“, kai susipažino su Atilu. Be to, kurį laiką naujai porai trukdė aplinkui vaikštinėjančios žąsys, kurios kišosi į šeimos gyvenimą. Tad pasirodė geriausias sprendimas jas atskirti nuo kitų paukščių. Dabar juodosios gulbės plaukioja Rokiškio dvaro tvenkinyje ir ten gyvens iki šalnų. Tada Lita ir Atilas vyks į B.Dapkienės ūkį, kur peržiemos.
Dėl palaidų šunų ir panašių nusižengimų 2021 metais surašyta 12 protokolų
Iš ankstesnių reakcijų į Lato netektį nesunku suprasti, kad ir dabar, sužinoję apie nenubaustus šuns šeimininkus, rokiškėnai nebus patenkinti. Kilo klausimas, ar apskritai kas nors Rokiškio rajone pastaruoju metu buvo baudžiamas už be antsnukio ar pavadėlio vedžiotus šunis.
Pasak Rokiškio rajono policijos komisariato atstovės, pateikusios informaciją, per praeitus metus dėl nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje, buvo surašyta 12 protokolų. Šiemet dėl tokio nusižengimo surašytas vienas protokolas. Šis straipsnis numato atsakomybę tiems, kurie pažeidė gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato: „Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.“
Kaip sakė policijos atstovė, dažniausiai nuobaudos taikytos tiems šunų šeimininkams, kurių augintiniai lakstė nepririšti, išgąsdino žmones ir šie kreipėsi į pareigūnus su pareiškimais. Būta ir pranešimų apie naktį garsiai skalijančius šunis. Taip pat taikytos nuobaudos.
Rokiškio miesto seniūnija dėl netinkamo šunų vedžiojimo nėra baudusi
Protokolus dėl gyvūnų netinkamos priežiūros surašyti gali ne tik policija, bet ir seniūnijų seniūnai, jų pavaduotojai, savivaldybės administracija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Ar šios institucijos taikė poveikio priemones gyvūnų savininkams, policija duomenų neturi. Rokiškio miesto seniūnijos seniūnas Arūnas Krasauskas atsakė, kad jo vadovaujama seniūnija nėra taikiusi administracinio poveikio priemonių dėl netinkamo gyvūnų laikymo. Esą visada stengiamasi kalbėtis gražiuoju ir susitarti.
Paklausus, kokie vis tik yra reikalavimai dėl šunų vedžiojimo viešose vietose – reikalingas pavadėlis ir antsnukis ar ne, A.Krasauskas nurodė, kad visi turi vadovautis savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintomis gyvūnų laikymo taisyklėmis. Jose sakoma: „Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.“ Reikalavimo nepavojingų veislių šunis vedžioti su antsnukiu nėra, minimas tik pavadėlis, tačiau, kaip minėjo Rokiškio miesto seniūnas, svarbiausia – kad gyvūnas nekeltų grėsmės kitiems. Minėtu atveju, kai žuvo gulbinas, šuo buvo vedamas su pavadėliu, tačiau – ar tinkamai?
Maisto ir veterinarijos tarnyba baudžia už gyvūnų nepriežiūrą
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Panevėžio departamento Rokiškio skyriaus vedėjas Laimutis Ragaišis informavo, kad ši tarnyba yra baudusi asmenis tik dėl netinkamos gyvūnų priežiūros, kai jiems nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos. Dėl netinkamai vedžiojamų šunų VMVT jų šeimininkų nėra nubaudusi.
Dėl nuolat lojančių šunų patarė kreiptis į gyvūnų gerovę užtikrinančias institucijas
Dėl kitų su šunų laikymu kilusių klausimų Rokiškio miesto seniūnas A.Krasauskas informavo, kad šiuo metu daugiabučio namo kaimynų sutikimo laikyti šunį nereikia turėti, tačiau kovinius ir pavojingų veislių šunis daugiabutyje laikyti draudžiama. Jei kaimyno šuo nuolat loja, darbo dienomis ir valandomis seniūnas patarė kreiptis į gyvūnų gerovę užtikrinančias institucijas, o nakties metu skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Ar šuns, negailestingai nužudžiusio Latą, šeimininkė iš tiesų pasirūpins išskirtinių gulbių pašaru, dar nežinia. Ar apie nutikusį incidentą šie žmonės dar prisimena, ar buvo tai pamoka, o gal jau pamiršo, galime tik spėlioti. Rokiškio krašto muziejaus direktorė N.Šniokienė, matanti netoliese plaukiojančias juodąsias gulbes, pasidžiaugė, kad po nelaimės žmonės tapo atsargesni ir netoli tvoros savo augintinių nebevedžioja.
