Vyčio žirgas į Lietuvą atvyko jau kaip lietuviškas žirgas – kertant sieną jam buvo išrašytas lietuviškas arklio pasas ir suteiktas mūsų šalies arklio identifikavimo numeris.
Vyčio fondo steigėjas, Vyčio paminklo sumanytojas Vilius Kavaliauskas, antradienį nuvykęs pasitikti garsiojo žirgo į Pajiesio žirgyną, džiaugėsi, kad vos jį išvydęs Lavrentijus pradėjo laižyti ranką.
Veltui greta stovintys žirgyno darbuotojai bandė perspėti, kad tokį didelį stresą patyrę arkliai kandžiojasi, – V.Kavaliauskas nenorėjo nieko žinoti.
Sportui nebetinka
„Aukštas, sulysęs. Muitininkai jį laikė net 38 valandas. Bet labai gražus žirgas“, – dalijosi įspūdžiais V.Kavaliauskas.
Naujasis Pajiesio žirgyno gyventojas Lavrentijus visus nustebino savo ūgiu. Estiškos torių veislės juodas žirgas, pasak V.Kavaliausko, yra kur kas aukštesnis, negu Lietuvos herbe pavaizduotas. Net krepšininkas ant tokio užsėdęs kojų žeme nevilktų.
Tiesa, sportinių rezultatų iš žirgo sunku būtų tikėtis – Lavrentijui 13 metų, bet džiaugsmo vaikams jis suteiks tikrai daug.
Žavintis socialumas
Kartu su Lavrentijumi atvyko visas jo žirgynas – dar septyni žirgai ir du poniai.
Kelionė iš karo niokojamos Ukrainos buvo labai sunki. Visiems žirgams reikia veterinaro pagalbos.
Žirgai patyrė stresą ir yra pervargę, tačiau Lavrentijus laikosi geriausiai.
„Lavrentijus yra socialus, geras ir mielas. Ir jo psichologinė būsena gera. Tikimės, kad jau netrukus galės bendrauti su vaikais“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas.
Pajiesio žirgyno savininkė Ieva Anužienė sakė, kad nors žirgai išsekę ir pavargę, bet jie ne laukiniai, atvykę iš žirgyno, supranta, kaip elgtis naujoje aplinkoje, supranta komandas.
Per savaitę žirgai turėtų grįžti į normalų gyvenimą.
Išgelbėjo visą žirgyną
Horbovyčių kaime prie Kijevo įsikūrusios jojimo mokyklos ir žirgyno „School Horse Club SP“ savininkė Oleksandra Semionova dėkojo visai lietuvių tautai, išgelbėjusiai jų žirgyną.
„Tikiuosi, kad mūsų žirgams bus gera pas jus. Kai nugalėsime kare Rusiją, būtinai atvažiuosime pasižiūrėti, kaip mūsų žirgai gyvena Lietuvoje“, – sakė O.Semionova „Laikinajai sostinei“.
– Ką teko išgyventi Lavrentijui per karą? – „Laikinoji sostinė“ telefonu paklausė Ukrainoje esančios O.Semionovos.
– Prie mūsų žirgyno frontas buvo priartėjęs per tris kilometrus. Šaudė aplinkui, bet ne į mus. Į vieną žirgyną netoliese pataikė sprogmuo, užmušė arklininką ir žirgą, o dar vieną žirgą sužeidė.
Visą mėnesį gesinome gaisrus aplinkui. Kiti žirgynai tiesiog paleido savo žirgus klajoti, nes niekuo jiems negalėjo padėti.
Bet mes turėjome šieno atsargų ir savo žirgus šėrėme beveik mėnesį. Tik kai frontas priartėjo ir pamatėme, kad žirgų psichika gali neišlaikyti, pradėjome galvoti, kaip žirgus išgelbėti.
– Ar galima teigti, kad Lavrentijaus pozavimas Vyčio paminklui išgelbėjo visą jūsų žirgyną?
– Žinoma! Tikrai taip ir buvo. Kalbėkime atvirai: kada per karą gali ką nors normaliai parduoti? Arklių dokumentų sutvarkymas kertant sieną kainuoja daugybę pinigų. O kur dar veterinarų reikalaujami tyrimai ir skiepai.
Tik Lietuvos padedami mes galėjome evakuoti savo žirgus. Už kauniečių pervestus pinigus sutvarkėme visų aštuonių žirgų dokumentus.
Mūsų žirgyne nebeliko nei vaikų, nei mokytojų, taigi arkliams nebėra ką veikti.
Į Lietuvą atvyko aštuoni mūsų žirgai. Keturis įsigijo Kauno rajono savivaldybė, kitus keturis pardavinėsime Lietuvoje.
Kartu atvyko ir du poniai. Tai anglų miniatiūriniai arkliai, 78 centimetrų aukščio.
Dar du žirgai išvyko į Švediją su mūsų dukterimi Ksenija – ji yra sportininkė.
Taikos metu į Europos Sąjungą žirgams įvažiuoti labai sudėtinga. Dėl karo Ukrainoje Briuselis truputį palengvino procedūrą, kad žirgai galėtų išsigelbėti. Bet reikalingas kraujo tyrimas, žirgai ženklinami mikroschemomis.
– Užsiminėte, kad Ukrainoje išsigandote dėl taip arti fronto atsidūrusių žirgų psichikos. Ar į Lietuvą atvežti žirgai yra sveiki?
– Tikiuosi, kad taip. Mūsų duktė jau pasiekė Švediją su dviem mūsų žirgais ir pranešė, kad žirgai sveiki.
Jei būtų blogai – būtų nukentėję visi mūsų žirgai.
– Daugeliui buvo netikėta, kad „Laisvės kario“ paminklui Ukrainoje pozavo du žirgai. Kodėl?
– Lavrentijus labiau panašus į paminkle pavaizduotą žirgą, bet buvo tam tikrų detalių, tad pozuoti reikėjo ir žirgui Bitneriui. Vyčio žirgas – tai dviejų žirgų įvaizdis. Ir abu jie dabar yra pas jus.
Abu žirgai skirtingi. Bitneris yra iš ukrainiečių išvestos jojimui skirtos veislės, o Lavrentijus – estiškos torių veislės. Jis nepanašus į ukrainiečių ristūnus.
Sulaukė siūlymų padėti
Ukrainiečių skulptoriai Olesius Sydorukas ir Borisas Krylovas kurdami Vyčio paminklą pasirinko estiškos veislės žirgą, nes šios veislės žirgai labiausiai panašūs į lietuviškos žemaitukų veislės.
Tai, kad Vyčio paminklui pozavo du žirgai, V.Kavaliauskas žinojo, nes Vyčio fondas už žirgų nuomą gaudavo sąskaitas. Kodėl vėliau buvo minimas tik vienas žirgas?
„Tai mes ir iškėlėme tą idėją, kad Vyčio paminklui pozavo vienas žirgas“, – juokėsi V.Kavaliauskas.
E.Mališausko nuomone, Lavrentijus ir taip labiausiai panašus į žemaitukų veislės žirgą. Jis nesupranta, kam skulptoriams reikėjo dar ir Bitnerio.
Vos Lavrentijui atvykus į Kauną V.Kavaliauskas pradėjo gauti žinutes iš nepažįstamų žmonių, kurie siūlė pagalbą prižiūrint žirgus iš Ukrainos. Atsirado ir tokių, kurie siūlėsi juos priglausti. Treti siūlė pinigų žirgams šerti.
„Kažkaip visi staiga pasidarėme labai geri“, – sakė V.Kavaliauskas pasakodamas šią istoriją.
Įdarbino ir trenerę
Už žirgų iš Ukrainos išlaikymą Kauno rajono savivaldybė mokės Pajiesio žirgynui maždaug po 300 eurų per mėnesį.
Žirgus iš ukrainiečių savivaldybė įsigijo už 14 tūkst. eurų.
Lavrentijaus ir kitų žirgų trenerė Darja Lukašina įdarbinta Kauno rajono dziudo ir jojimo jaunimo mokykloje.
D.Lukašinos 14 metų sūnus, vos atvykęs į Lietuvą, sėdo prie kompiuterio ir mokosi per nuotolį.
E.Mališauskas pabrėžė, kad nors Lavrentijus yra tapęs bendro karo su Ukraina simboliu, vis dėlto svarbiausia yra gelbėti žmones.
38
Tiek valandų pasienyje muitininkai laikė žirgą Lavrentijų, kol buvo sutvarkyti jo dokumentai.
