Tinkamas pasirūpinimas gyvūnais augintiniais dabar, kuomet gyvūnai yra paženklinami ir susižiūrima skiepų bei gyvūno augintinio pasų, yra tiek adekvatus veiksmas dabartinių įvykių Ukrainoje kontekste, tiek ir vienas iš valstybės stiprinimo būdų bet kokioje ekstremalioje situacijoje.
Neskiepyti, neženklinti gyvūnai apsunkina keliavimą
Šiuo metu Lietuvoje vyksta privalomasis pasiutligei imlių gyvūnų (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas poodinėmis mikroschemomis bei jų registravimas Gyvūnų augintinių registre.
„Privalomasis gyvūnų augintinių ženklinimas įvestas kaip kertinis dalykas, sulig kuriuo galimybės užtikrinti gyvūnų gerovę bei toliau veikti šioje srityje tampa nepalyginamai didesnės. Visgi karo Ukrainoje akivaizdoje, kai mus pasiekia informacija ir apie beviltiškoje padėtyje atsidūrusius gyvūnus ar kai su gyvūnais iš šalies bėgantys žmonės susiduria su problemomis valstybių pasieniuose, akivaizdu, kad gyvūnų ženklinimas mikroschema ir jų registravimas savininkų vardu tampa ir itin svarbia ekstremalių situacijų valdymo priemone. Legalus, kiek tai įmanoma – sklandus sienos kirtimas su gyvūnu įmanomas tik turint rankose gyvūno dokumentus – gyvūno pasą, o jis išduodamas tvarkingam, t. y. paskiepytam, paženklintam gyvūnui“, – sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė.
Jai antrina ir pagalbos Ukrainai projektą „Ukrainos gyvūnai“ organizuojančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Ji pasakojo, jog su sunkumais dėl neskiepytų, nesuženklintų gyvūnų susiduriama ne tik Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, kur asmenys su dokumentų neturinčiais gyvūnais per sieną praleidžiami tik išimties tvarka dėl karo veiksmų, o gyvūnai yra privalomai skiepijami, bet ir labiau į žemyninę Europą nutolusiose šalyse, kur jokių palengvinimų kirsti sieną su gyvūnu nėra: „Žmonės nuvyksta, pavyzdžiui, iki Didžiosios Britanijos, ir jei jiems kaip karo pabėgėliams patekti į šalį didesnių kliūčių nebūtų, tai gyvūnas be dokumentų kirsti sienos negali. Todėl žmonės yra priversti arba apsigręžti ir keliauti kitur, arba jie turi palikti savo gyvūnus pasienyje ir tai vyksta – augintiniai paliekami dėžėse, šunys pririšami prie stulpų ar medžių. Jei gyvūnai būtų turėję dokumentus, jų šeimininkams nebūtų reikėję imtis tokių drastiškų veiksmų“.
Europos gyvūno augintinio pasas – tik paženklintiems gyvūnams
Ko reikia, kad gyvūnas taptų mobilus ar transportabilus, o kirsti sieną su juo nebūtų didesnių problemų? Gyvūnas turi būti skiepytas nuo pasiutligės. Pasaulyje pasiutligės proveržių itin saugomasi, užsikrėtimo atveju ši liga gali būti mirtina gyvūnui ir žmogui, tad gyvūno vakcinavimo fakto pasienio punktuose žiūrima itin griežtai. Taip pat gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą. „Europos gyvūno augintinio paso niekaip neišsiimsite, jei gyvūnas bus, pavyzdžiui, neženklintas, todėl to dar nepadariusieji kviečiami suskubti“, – gyventojus ragino B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Ji pabrėžė, jog jei gyvūnas paženklintas, didėja tikimybė, jog pasimetęs ar laikinai kur nors paliktas gyvūnas vėliau gali būti sugrąžintas tikriesiems savininkams.
Galvojant apie vieno ar kelių gyvūnų gabenimą, būtina pasirūpinti reikiamu narvų kiekiu.
B. Kymantaitė atkreipė dėmesį, jog gyvūnų ženklinimas yra viena iš priemonių per ekstremalias situacijas sumažinti chaoso, praradimų mastą, kas yra aktualu ir gyventojams, ir valstybei: „Ekstremalios situacijos yra valdomos žymiai lengviau, jei joms yra ruošiamasi, arba kitaip – didinamas įvairių sričių pasiruošimas ir atsparumas. Tad kuo geriau būsime pasiruošę, tuo mažesnė tikimybė, kad gyventojai ar net gyvūnai virs nevaldoma našta ir tuo daugiau veiksmų laisvės turės su ekstremalia situacija besitvarkančios valstybinės institucijos“.
Ji akcentavo, jog tinkamas pasiruošimas ekstremalioms situacijoms – jokiu būdu ne baimės ar panikos požymis, o, priešingai, yra ekstremalių situacijų prevencija – kuo geriau esame pasiruošę reikiamu momentu greitai suvaldyti situaciją, tuo trumpiau ekstremali situacija gali tęstis.
Ženklinimas ir registravimas – beglobių mažinimo priemonė
Viena yra pasirūpinti nuosavu augintiniu, ir jau visai kas kita, kai evakuoti tenka tūkstančius gyvūnų turinčius zoologijos sodus, cirkus, gyvūnų prieglaudas. „Atsakingos valstybinės institucijos turi būti įsivertinusi tokius dalykus kaip tikslus valstybėje laikomų gyvūnų skaičius, jų rūšys. Kai vienoje prieglaudoje yra per 1000 gyvūnų, tai faktas, kad juos evakuoti ar net išmaitinti ekstremalių situacijų sąlygomis bus labai sudėtinga. Tuo tarpu jei valstybėje siekiama mažinti beglobių skaičių, nuolat skatinamas jų atidavimas kad ir laikiniems globėjams ir tų gyvūnų skaičius prieglaudoje – 50, tai situacija ir ekstremaliu atveju bus visiškai kitokia. Tai mūsų valstybės ir nevyriausybinių organizacijų pastangas ženklinti ir registruoti gyvūnus, kas yra ir beglobių mažinimo prieglaudose priemonė, vertinu itin teigiamai – kaip labai reikalingą pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, kaip vieną iš šalies atsparumo didinimo žingsnių. Todėl skatiname gyventojus, laikančius augintinius, savo asmeniniais veiksmais prisidėti prie situacijos gerinimo valstybėje“, – akcentavo B. Kymantaitė.
Ženklinimas mikroschema ir registravimas kaip strateginė valstybės pasitelkiama priemonė yra beglobių prevencija, mat kuo daugiau gyvūnų bus suženklinta, tuo didesnė tikimybė jiems pasimetus būti sugrąžintiems į namus.
„Norėdami padėti savo pačių valstybei ir gyvūnams, gyventojai turi ženklinti ir savo vardu registruoti gyvūnus ir, jei tik yra galimybė, ne pirkti, o priglausti beglobius, kad prieglaudose jų būtų kuo mažiau“, – sakė GATO vadovė.
Privalomasis gyvūnų ženklinimo terminas – 2022 m. gegužės 1 d. Iki to laiko visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis, o duomenys apie gyvūnus bei pagrindinė informacija apie savininkus – įtraukti į Gyvūnų augintinių registrą.
Daugiau informacijos apie šiuo metu vykstantį privalomąjį ženklinimą rasite el. svetainėje pazenklinkmane.lt.
