Dvaro savininkas negali pamiršti žiauraus įvykio ir kasryt eina pašerti likusių trijų danielių. Jis piktinasi policijos pareigūnais, atvažiavusiais tik po pusantros valandos. Pasak savininko, vienas šuo dar lakstė aptvare, tačiau esą pareigūnai nesiėmė jokių priemonių jį sugauti, neieškojo jo šeimininko.
„Jeigu tas šuva žudo, policija perspėja kad jūs žudikui nieko nedarykit – nei užmigdykit, nei nenušaukit, o mes – važiuojam toliau, o kaip kiti danieliai, kaip toliau spręsite tą problemą – jūsų reikalas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistams sakė Bistrampolio dvaro šeimininkas Rimantas Gudelis.
Panevėžio policijos atstovas neigia dvaro savininko žodžius. Esą pareigūnai pasielgė teisingai, nes iškvietimas buvo priskirtas „C“ lygiui. Tai reiškia, kad pavojus niekam negrėsė.
„Surinkta medžiaga, buvo apklausti žmonės ir buvo pradėtas tyrimas. Visi tyrimo veiksmai buvo atliekami nuosekliai šuns savininkui nustatyti, tai jie ir buvo atliekami“, – dvaro šeimininko kaltinimus atmeta policijos atstovas spaudai Tadas Martinaitis.
Anot dvaro savininko, dėl aplink valkataujančių šunų ne kartą kreiptasi į Ramygalos seniūną. Seniūnas ginasi pirmą kartą apie tai girdintis. Pasak jo, pagal sutartį su rajono savivaldybe valkataujančius šunis gaudo Panevėžio specialaus transporto įmonė.
„Šaštadienį jie nedirba, kad šuns šaštadienį ar sekmadienį nepagausi, tai gal nieko blogo nebus. Bet pasirodo, kad būna...“, – sakė Ramygalos seniūnas valdas Chirv.
Per metus rajono savivaldybė šioms paslaugoms skiria dešimt tūkstančių eurų. Gyvūnų gaudytojai teigia, kad tokių pinigų neužtenka dirbti savaitgaliais, per šventes ir naktimis. Galbūt padėtis pasikeis, jeigu šiemet tas pareigas perims gyvūnų globėjai.
„Galvojama tą krepšelį dalintis, kad kates paimtų VšĮ „Puma“, šunis paimtume mes – tada būtų įmanoma ir savaitgaliais. Samdytume žmogų tam kartui, kai reikia šunį nuvažiuot paimti , pagal individualią veiklą, šitiek mes susimokėti galėtume“, – žurnalistams situaciją komentavo Gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.
„Vietinė savivalda turi sudaryti sutartis, kad būtų funkcionali tarnyba, jeigu reikia dirbanti ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis, ir naktį, ir kilus tokiam atvejui, atsakingi asmenys atvažiuotų ir atliktų savo funkciją“, – situaciją komentavo Kauno „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Išpuolių prieš naminius gyvūnus tyrėjas sako, kad problema – neatsakingi šunų šeimininkai. Tačiau didesnė problema, kad valstybės institucijos nesuteikia pagalbos.
„Iki 2020-ųjų metų medžioklės taisyklėse buvo punktas, kuris nusakydavo, kad, jeigu valkataujantys ar blogai prižiūrimi šunys kelia pavojų žmogaus sveikatai ar žmogaus turtui, juos galima sunaikinti. Dabar to punkto neliko ir žmonės yra palikti likimo valiai“, – tvirtina Žemės ūkio akademijos lektorius Petras Adeikis.
Bistrampolio dvaro savininkas sako patyręs beveik septyniolikos tūkstančių eurų nuostolį. Ko gero, nuostolį teks atlyginti šunų šeimininkui.
Prieš daugiau kaip savaitę keli išbadėję šunys papjovė 22 danielius. Žmonės sako, kad neprižiūrimų šunų gauja siautėja jau seniai. Pasak veterinarų – tai nėra paprasti šunys: danieliams perkąstos gerklės, tada jie uždusinti.
Galimai danielius išpjovusius šunis gyventojai pastebėjo viename vienkiemyje. Dvaro darbuotoja atpažino išpjautų danielių aptvare matytą šunį.
Atsirado ir sodybos šeimininkas, kuris, įsėdęs į iškviestų policijos pareigūnų automobilį, su žurnalistais nekalbėjo.
„Ar aš jau kaltinamas? Ar jau įrodyta mano kaltė?“, – klausė nepatenkintas vyras.
Jei pasitvirtins, kad šunys priklauso šiam šeimininkui, vyrui grės administracinė bauda už gyvūnų nepriežiūrą.