Nepaisant saugumo priemonių jos licencijuotuose veislynuose, vagys vieną praėjusio sausio vakarą įsiveržė įsiveržė ir pagrobė šunis.
„Tai buvo kaip ir bet kuris kitas vakaras, vartus uždarėme apie 17 val.“, – sakė Jane Jenkins.
Moteris ir jos brolis buvo namuose, kai per apsaugos kamerą pastebėjo link jų kiemo artėjančią įtartiną transporto priemonę.
J. Jankins mano, kad jos labradoro ir kokerspanielių šunys buvo pavogti veisimui.
Pietų Velso policija pradėjo tyrimą ir pažadėjo moterį informuoti apie naujienas šioje byloje.
Tačiau ponia Jenkins, kuri savo šunis apibūdino kaip „savo gyvenimą“, taip pat pradėjo savo augintinių paiešką.
Ji kasdien valandų valandas naršydavo internetinius skelbimus ir kreipėsi į socialinių tinklų naudotojus prašydama pagalbos.
Kovo mėnesį šioje istorijoje įvyko lūžis, kai viename internetiniame skelbime moteris pamatė Mersisaido mieste parduodamo juodo labradoro nuotraukas ir aprašymą.
„Aš apžiūrėjau tūkstančius juodųjų labradoro šuniukų ir jis buvo pirmasis, apie kurį pagalvojau, kad taip, tai jis.
Negalėjau patikėti, kad jis buvo Mersisaide. Tada aš šiek tiek pradėjau panikuoti, kaip man reikės jį iš ten parsivežti“, – sakė ji.
Pietų Velso ir Mersisaido policija išsiaiškino, kad tai iš tikrųjų jos šuniukas Arthuras ir jis buvo grąžintas namo.
Vyras, kurio namuose rąstas šuo, buvo sulaikytas, bet vėliau paleistas nepateikus kaltinimų, nes pavyko įtikinti pareigūnus, jog šunį jis pirko iš kito asmens.
Tačiau praėjus beveik metams, kitas šuo vis dar dingęs.
J. Jenkins sakė mananti, kad vagys, turintys jos kokerspanielio kalytę Bandit, gali uždirbti dešimtis tūkstančių iš vadų veisimo ir jų pardavimo nieko neįtariantiems klientams internete.
J. Jenkins sakė, kad vis dar jaučiasi palaužta dėl vagystės ir nuo to laiko nesijaučia saugi savo namuose.
„Bandit yra mano šeimos dalis. Aš neturiu vaikų. Taigi šunis vadinu savo vaikais, savo šeima. Jie (vagys) nėra gyvūnų mylėtojai. Jie tai daro tik dėl pinigų. Negaliu suprasti, kaip kas nors gali būti žiaurus tam, kuris turi plakančią širdį“, – pridūrė ji.
Jos beviltiški raginimai sugrąžinti Bandit socialiniuose tinkluose buvo pasidalinti šimtus tūkstančių kartų.
„Man sunku... Septynias dienas per savaitę dirbu kaip robotas ir prižiūriu savo pagyvenusią sergančią mamą, stengdamasi neparodyti jai, kaip man iš tikrųjų skauda širdį“, – rašė ji.
Rugpjūčio mėnesį J. Jenkins manė, kad galbūt artėja prie jos radimo, internete pastebėjusi skelbimą apie jauniklių vadą pietryčių Anglijoje. Iš pažiūros labai panašių, skiriamųjų ženklų turinti kalytė buvo nufotografuota su jauniklių vada – trumpą vaizdo įrašą patalpino ir pardavėjas.
Tačiau kai J. Jenkins apie savo įtarimus pranešė policijai, vėliau pareigūnai jai pasakė, kad pardavėjo naudotas adresas pasirodė suklastotas.
Socialinėje žiniasklaidoje J. Jenkins ir toliau ieško savo augintinės. Ji taip pat iškabino šimtus plakatų gimtajame mieste, tikėdamasi surasti Bandit. Nors viltis ją susigrąžinti ir mažėja, tačiau moters pasiryžimas – ne.
Nelegali rinka plečiasi
Nuo pandemijos pradžios internetinių skelbimų skaičius labai išaugo.
Nors yra daug licencijuotų ir atsakingų veisėjų, nelegalūs daugintojai internete savivaliauja.
Tyrimai rodo, kad šunų veisimo rinka gali būti verta beveik pusės milijardo svarų per metus.
„BBC Wales Investigates“ gautas tyrimas rodo, kad dviejose populiariausiose naminių gyvūnėlių pardavimo svetainėse skelbimų skaičius išaugo 71 proc.
Skelbimų skaičius augo nuo 197 000 skelbimų 2019 m. iki 337 000 2021 m.
Tuo tarpu kai kurių veislių kaina per pastaruosius dvejus metus išaugo beveik dvigubai.
Bendra reklamuojamų šunų vertė – vien dviejose populiariose svetainėse – išaugo nuo 153 mln. svarų sterlingų, pagal skelbimus, iki 486 mln.
