Ką apie tai mano šunų elgsenos specialistai, paklausėme Lietuvos kinologų draugijos dresuotojos, šunų sporto klubo „Vilnis“ steigėjos vilnietės Ritos Jakštaitės.
„Tokios nuotraukos siunčia dviprasmišką žinutę, nors jau ne pirmus metus gyvūnų globos organizacijos, Lietuvos kinologų draugija, veterinarijos ir dresūros specialistai įvairiais medijų kanalais skleidžia žinią, kad gyvūnas yra ne Kalėdų dovana, o įsipareigojimas ir atsakomybė ilgiems metams“, – Rita Jakštaitė pirmiausia akcentuoja gyvūnų gerovės svarbą.
Pasak dresuotojos, kai socialinius tinklus užplūsta šventinės šunų ir šuniukų nuotraukos, o jose – girliandomis, ragučiais, nykštukų kepurėlėmis papuošti gyvūnai, iš pirmo žvilgsnio viskas lyg ir žavu, tačiau apie šuns įsigijimą svarstantiems, o ypač vaikams, pasiunčiama dviprasmiška žinutė. Šunys šalia puošnių eglučių ir dovanų piramidžių kuria jaukios idilės įspūdį, todėl kyla nenumaldomas noras atkartoti tai savo namuose. Skubiai reikia šuniuko, kad toks pat stebuklas įvyktų čia ir dabar! Nes šuo atrodo kaip universalus žaislas vaikams ir suaugusiems, kurį galima rengti, puošti ir kuris romiai paklūsta mūsų žaidimo taisyklėms. Nes nuotraukose šunys tokie mieli, ramūs ir žaismingi! Žiūrint į tokias fotografijas atrodo, kad jie yra labai patogūs augintiniai, lengvai įsiliejantys į mūsų kasdienį gyvenimą ir buitį. Tačiau realybė yra kita: šunys apverčia mūsų namus, buitį, dienotvarkę ir visą gyvenimą aukštyn kojomis!
Į klausimą, ar šunims visokie karnavalo atributai labiau kenkia emociškai ar fiziškai, Rita atsako: „Šunims nėra natūralu dėvėti drabužius, kepures ar papuošalus. Šventiniai kostiumai, skirtingai nuo kasdieniams pasivaikščiojimams skirtų drabužių, kai jų būtinai reikia, dažniausia yra nepatogūs ir nesaugūs. Netinkamo dydžio kostiumas gali spausti, dirginti odą. Judančios, skambančios ar blizgančios kostiumų dalys kai kuriems gyvūnams gali kelti baimę, diskomfortą ar net norą gintis“.
Daug metų gyvendama ir dirbdama su šunimis, stebėdama jų elgesį, šunų elgsenos žinovė apgailestauja, jog šunų augintojai vis dar nedaug išmano apie šunų kūno kalbą ir jų transliuojamus nerimo, baimės ar grasinimo signalus. Laiku pastebėjęs šuns nerimo signalus, atsakingas šeimininkas visada gebės pasirūpinti augintinio poreikiais, išvengs gynybinės šuns reakcijos, ras būdų nuraminti šunį ir „išelektrinti“ situaciją.
„Gal ir smagu pasigrožėti šventinėmis nuotraukomis, tačiau man gaila, jog tos nuotraukos visiškai neatspindi to ilgo kelio, kainos, žmogaus ir šuns įdėtų pastangų, kad jiedu sutartų ir susitartų, – siunčiamos klaidingos žinutės prasmę aiškina šunų mylėtoja. – Manau, jog dauguma žmonių savo augintinius taip fotografuoja iš didelės meilės, tik kad ta meilė dažnai būna akla. Čia nekalbu apie šunų sužmoginimą – tai būtų dar viena aktuali tema. Kalbu apie šunų gerovę ir žinučių, kurias pasiunčiame visuomenei, prasmę ir svorį“.
Ir vis dėlto, grįžkime prie pradinio klausimo: ko labiausiai švenčių laikotarpiu reikia mūsų šunims? Ritos nuomone, jiems reikia to paties, kaip visada. Mūsų meilės. Drauge praleisto laiko ir žaidimų. Šunims reikia, kad suprastume jų poreikius ir perskaitytume jų kūno kalbą. Tik tiek.
