Per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių Valstybinė maisto ir veterinarijos komisija (VMVT ) gavo apie 1300 pranešimų dėl galimų gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimų pažeidimų, tačiau pasitvirtino tik nedidelė dalis šių pranešimų – apie 250.
Lyginant su praeitais metais, pranešimų skaičius pakito nežymiai: pernai į VMVT kreiptasi buvo 1230 kartų, iš kurių pasitvirtino taip pat vos 250 atvejų. Paklausus VMVT, ar situacija per šiuos metus pasikeitė, specialistai pripažino, kad taip.
„Vienareikšmiškai, situacija gerėjanti, nes pastaraisiais metais įgyvendinta daug nelegalios ūkinės komercinės veiklos prevencinių priemonių. Džiugu, kad pastaruoju metu nelegalių veisimo vietų atrandama vis mažiau, tačiau tikslas – kad nelegali veikla būtų pažabota“, – teigė tarnybos atstovai.
Taip pat, tarnyba pasidalino informacija, kaip atrodo tokių daugintojų identifikavimo ir jų laikomų gyvūnų vietos nustatymo praktika.
„Nelegalią veiklą vykdantys asmenys stengiasi kaip įmanoma užmaskuoti veiklos vietą – sodybas aptveria aukšta tvora, nebendrauja su kaimynais, neįsileidžia parduodamus gyvūnus ketinančių įsigyti asmenų, naujiems savininkams parduodamus gyvūnus nuo jų laikymo vietos nuveža net keliasdešimt kilometrų, parduoda neženklintus ir neregistruotus gyvūnus, gyvūnus su sveikatos problemomis.
Todėl kreipiamės į naujuosius gyvūnų savininkus – neremkite nelegalios gyvūnų augintinių veiklos, nepirkite gyvūnų iš tų asmenų, kurių veikla kelia bet kokį įtarimą, o apie siūlomus gyvūnus ir juos parduodančius asmenis praneškite kompetentingoms institucijoms“, – žmonių prašė tarnyba.
Piktinasi ir kritikuoja VMVT veiklą
Tačiau Gyvūnų gerovės iniciatyvos (GGI) Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė negalėjo visiškai sutikti su VMVT ir piktinosi, kad šie nepadaro visko, jog ši problema būtų išspręsta.
„Mes suprantame, kad institucijos jaučiasi įdedančios įspūdingas pastangas pokyčių vardan, bet nesunku taip jaustis, jei iki šiol nieko nedarei, tiesa? Juk dėl institucijų abejingumo ir kompetencijos trūkumo ši problema ir augo dešimtį metų ir daugiau – maždaug prieš tiek laiko ji buvo pradėta identifikuoti nevyriausybinių organizacijų, tačiau valstybinėms institucijoms tai nebuvo įdomu. Kol netapo nerealaus masto skandalu ir nesusilaukė tiek visuomenės dėmesio. Ir visa laimė, kad tai pagaliau atsitiko, ačiū Sniegiui.
Taip pat institucijoms būtų laikas pripažinti, kad laikas pradėti bendradarbiauti su nevyriausybininkais. Ir kalbu ne apie gražiai skambančias, bet gyvūnų gerovės prasme niekines sutartis apie neva bendradarbiavimą, o išties bendrą darbą su įsipareigojimais, pagarba ir pastangomis iš abiejų pusių. Juk nevyriausybinių organizacijų apskritai nereikėtų, jei valstybinės institucijos atliktų savo darbą tinkamai“, – piktinosi GGI vadovė.
Tuo tarpu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė yra įsitikinusi, jog tarnybų darbas būna ne tik nepakankamas, tačiau gali tapti ir žalingas.
„Šiai dienai, deja, bet VMVT toliau tęsia tik teorinę-dokumentinę šios problemos prevencijos kontrolę, kurios tikslas – suregistruoti visus pageidaujančius dauginti ir pardavinėti gyvūnus“, – nurodė LGTAO vadovė.
VMVT tvirtina, jog gyvūnų veisyklos nėra įteisinamos, kol vykdoma administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
Tačiau B. Kymantaitė pateikė pavyzdį kuomet dar 2020 rugsėjo mėnesį VMVT iš vieno vyriškio paėmė apie 10 nelegaliam dauginimui naudojamų šunų. Prasidėjo teismo procesai, kurie baigėsi tik pavasarį. Šunys teismo sprendimu buvo konfiskuoti. Nepaisant vykstančių teisminių procesų, VMVT šį asmenį tų pačių metų lapkričio 16 d. įregistravo veisėju, taip suteikdami leidimą veisimo veiklai.
Abejoja problemos sprendimo sėkme
B. Kymantaitė abejoja, ar trumpalaikėje perspektyvoje pavyks visiškai išspręsti šią problemą.
„Gyvūnų veisimas, didžiąja dalimi, yra verslas, kurio forma, vis dar matoma šiandien, formavosi ne vieną dešimtmetį. Esame maža šalis, todėl įvairiose srityse, įskaitant ir šią, dažniausiai veikia ratas įvairiais saitais susijusių žmonių, kurie yra esminė šio verslo kontrolės dalis.
Patikrinti, ar gyvūnas yra sveikas, ar jis nebuvo žalojamas, gali veterinarijos gydytojas. Veterinaras nori užsidirbti, daugintojas perka jo paslaugas, veterinarą kontroliuoja VMVT. Didelį vaidmenį tame atlieka ir kilmingų gyvūnų veisėjus vienijančios draugijos, kurios, neretai, dangsto savo narių neteisėtas veiklas.
Jei daugintojų problemos sprendimas visuomenės dėka kažkiek pajudėjo, tai mes vis dar susiduriame su didžiuliu iššūkiu veterinarijos gydytojų kontrolėje. Jei sektumėte VMVT komunikaciją, pastebėtumėte, kad nuo skandalo pradžios aktyviai komunikuojami atvejai, kai atsakomybėn traukiamas daugintojas. Tačiau nerastumėte nė vieno pranešimo, kad atsakomybėn buvo patrauktas veterinarijos gydytojas, prisidėjęs prie daugintojo veiklos, apie ją žinojęs ir atlikęs įvairias paslaugas, padedančias dangstyti daugintojo veiklą.
Veterinarijos gydytojų patikrinimai iš VMVT pusės visuomet nutylimi, o nustačius pažeidimus taikomos tik simbolinės baudos. Net ir esant požymiams, VMVT niekada nepradeda administracinės teisenos dėl žiauraus elgesio su gyvūnu veterinarijos gydytoju atžvilgiu. Kol mes neišspręsime šios problemos, daugintojų verslas ir toliau egzistuos.", - teigė B. Kymantaitė.
Taip pat, ji sakė turinti informacijos apie dar vieną klausimų keliantį veisėjos elgesio su gyvūnu atvejį, kurio pasak jos, VMVT iš pradžių net nepripažino žiauriu.
„Šiandien turime atvejį, kai VMVT ir Lietuvos kinologų draugijoje registruota rotveilerių veisėja buitinėmis žirklutėmis pati nukarpė išveisto šuniuko pieninius dantis, nes dėl genetinių veisimo problemų, jie ėmė remtis į gomurį, kas kėlė skausmą gyvūnui. Po dantų trumpinimo gyvūnas buvo traumuotas, jam kilo dideli uždegimai.
Nepaisant visos turimos informacijos, nuo pat įvykio pradžios VMVT atsisakė pripažinti tokį veisėjos elgesį žiauriu gyvūno atžvilgiu, nes veisėja gynybai pasitelkė Lietuvoje žinomą veterinarijos gydytoją. Maža to, VMVT siekė pripažinti veisėją „kvalifikuotu asmeniu“, kuris gali savo nuožiūra, parankinėmis priemonėmis trumpinti šuniukų dantis.
Kad įveiktume tokią formuojamą praktiką kartu su šuniuko nauju savininku ir advokate užtrukome beveik metus: turėjome skųsti VMVT raštus, kreiptis į teismą, pasitelkiant įvairius specialistus, įrodinėti, kad dantų karpymas jaunam šuniukui turi būti pripažintas žiauriu veisėjos elgesiu su gyvūnu. Istorija vis dar tęsiasi, nors šiandien VMVT jau pakeitė pozicija, veisėja traukiama atsakomybėn dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.
Vien šiuo atveju ginti gyvūno gerovę nuo veisėjos veiklą kontroliuojančios VMVT bandymo suformuoti gyvūnams žiaurią praktiką, mūsų pusei kainavo metus laiko darbo ir virš 3000 eurų išlaidų. Esame tikri, kad veisėjai gali būti paskirta vos kelių šimtų eurų bauda.
Tai parodo, kiek resursų vis dar reikalauja darbas su kontroliuojančia institucija, kurioje, nepaisant visų viešai deklaruojamų pokyčių, vertybinis požiūris į atitinkamą elgesį su gyvūnais dar sunkiai skinasi kelią“, – su portalu lrytas.lt informacija dalinosi LGTAO vadovė.
