Termometro stulpeliui gerokai smuktelėjus žemyn keturkojai gali peršalti ar net nušalti galūnes, susižeisti ant ledo, apsinuodyti į žemę ar sniegą įšalančiu antifrizu. Ne ką mažiau pavojų pasitaiko ir vasarą.
O štai vėlyvą rudenį veterinaro Martyno Jermolajevo teigimu, Lietuvoje siaučia mirtiną ligą galinčios sukelti erkės.
„Svarbu išskirti pavasario-vėlyvo rudens epizodą, kurio metu yra aktyvios erkės, galinčios sukelti babeziozę. Tai – ypač pavojingas susirgimas, kuris gali baigtis kraujo perpylimu, smarkiai pavėlavus – ir mirtimi. Babezioze stipriausiai yra paveikiami šunys. Lietuvoje babeziozė katėms nėra pavojinga, tačiau kituose pasaulio arealuose katėms yra fiksuojami daug sunkesni babeziozės simptomai“, – tikino ekspertas.
Gydytojas išskyrė ir kitas keturkojų sveikatos problemas – virškinimo sutrikimus, alergijas. Anot veterinaro, dažniausiai pasitaikantys, sausu pašaru šeriamų šunų ir kačių virškinimo sutrikimai yra šie: virškinimo ir tuštinimosi sutrikimas, refliuksas, žarnyno mikrofloros disbalansas, maisto netoleravimas.
Kalbėdamas apie alergijas ir jas lydinčius odos pakitimus, M.Jermolajevas išskyrė niežulį, spalvinius pasikeitimus, ausų mikrofloros ir terpės pokyčius. Tiesa, veterinaras pabrėžė, jog virškinimo sutrikimai ir alergijos keturkojams paūmėja vasarą.
„Alergijos išraiškų padidėjimą galima sieti su padidėjusia oro temperatūra ir drėgme, kuri neigiamai veikia odos paviršių. Tokiais atvejais gali būti iššaukiamas dermatitas, pastarasis gali peraugti ir į trauminį dermatitą. Pavyzdžiui, kai šuo nusikaso iki žaizdų ir ta vieta yra užkrečiama. Taip atsiranda lokalus audinio uždegimas, kuris gali išplisti ir sukelti sisteminę uždegimo reakciją.
Virškinimo sistemos sutrikimai vasarą taip pat itin dažni. Natūralu, jog šiuo metų laiku šunys daugiau laiko praleidžia pievose, kur ieško, uostinėja ir gali suvalgyti tai, ko visai nereikėtų. Dažniausiai tai pasibaigia viduriavimu arba vėmimu, blogesniais atvejais – žarnyno infekcija“, – sakė jis ir pridūrė, kad dėl veisimo niuansų labiau pažeidžiami ir jautresni maisto sudėčiai yra veisliniai keturkojai.
Apsaugos priemonės nėra sudėtingos
Norint apsisaugoti nuo išvardytų ligų, reikėtų naudoti tinkamas apsaugos priemones. Pasak gydytojo, babeziozės atveju, kai ligą perneša erkės, reikia naudoti apsaugą nuo erkių lašų, tablečių arba antkaklių pavidalu, vengti pasivaikščiojimų aukštose žolėse ir po kiekvieno vizito į miškus arba laukus nuodugniai apžiūrėti visą šuns kūno dangą.
Virškinimo sutrikimų profilaktika – gana primityvi. Svarbiausia – pašalinti galimybę augintiniui nuo žemės suvalgyti nežinomą maistą. Atsiradus alerginiams simptomams veterinaras siūlo atkreipti dėmesį į pašarą, augintinių guolius ir oro gaivinimo priemones. Pastarosios taip pat gali erzinti gyvūno odos barjerą.
Vertėtų išskirti ir papildomas augintinių priežiūros priemones šaltuoju metų laiku. Rudenį ir žiemą vertėtų pasirūpinti keturkojų apdarais, atšvaitais. Esant žemai temperatūrai gyvūnų nereikėtų ilgai palikti lauke, šunis reikėtų vedžioti tvirtu pavadžiu ir kuo didesniu tempu. Be to, po pasivaikščiojimo rekomenduojama nuvalyti druską nuo pėdų, nosies ir aplink žandikaulius, kad nedirgintų augintinio odos. Pėdutės reikėtų patepti specialiu tepalu, skirtu odai nuo sutrūkinėjimų apsaugoti.
Be virškinimo sutrikimų ir alergijų – kiti pavojai
Draudimo bendrovė „If“ jau ne vienerius metus savo klientams siūlo dar geriau pasirūpinti savo keturkojais bičiuliais. Šunis ir kates draudžianti bendrovė augintinių sveikatos klausimu yra sukaupusi ne mažą patirtį.
„If“ privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius nurodo, jog gyvūnų šeimininkai į gydymo įstaigas dažniausiai kreipiasi dėl staiga pablogėjusios savijautos: ausies uždegimo – otito, ūmaus kepenų nepakankamumo, apsinuodijimo, šlapimo takų uždegimo, įvairių traumų, visų formų dermatito.
„Kaip rodo bendrovės statistika, dažniausiai pasitaikančios diagnozės susijusios su virškinimo sutrikimais šunims yra šios: enteritas (plonosios žarnos uždegimas), enterokolitas (infekcinė žarnyno liga), gastroenterokolitas (virškinamojo kanalo pažeidimas)“, – komentavo T.Sinkevičius.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, pastaruoju metu pasireiškia ir kita greitai užkrečiama liga – šunidžių kosulys. Tai – infekcija, kuri sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. „Remiantis „If“ praktika, dažniausiai augintiniai šią ligą pasigauna gyvūnų viešbučiuose. Pagrindiniai jos simptomai: vangumas, pablogėjęs apetitas“.
T.Sinkevičius pridūrė, jog kačių šeimininkai į veterinarus kreipiasi rečiau. „Vis dėlto, katės taip pat nėra apsaugotos nuo įvairių ligų, dažniausiai serga infekcinėmis, virusinėmis ligomis, peršalimu, sloga, pasitaiko ir traumų, ypač – nagų lūžių“, – antrino jis.
Gydymo išlaidos – brangios, bet išeitis yra
Tiek veterinarijos gydytojas M.Jermolajevas, tiek ir „If“ privataus turto produkto vadovas T.Sinkevičius nurodo, jog augintinių gydymas nėra pigus.
„Prevencija – visada pigesnė už gydymą, to ir reikėtų siekti. Visgi, keturkojų gydymo kaina priklauso nuo sveikatos sutrikimo kilmės ir sunkumo. Vienkartinis vizitas gali atsieiti nuo 20 iki 30 eurų, taip pat gali kainuoti ir kelis šimtus eurų, kai reikalinga skubi pagalba naudojant kraujo perpylimą“, – svarbia informacija dalijosi M.Jermolajevas.
T.Sinkevičius pridūrė, jog vidutiniškai išlaidos, skirtos įvairiems apsinuodijimams, ūmioms skrandžio ligoms, onkologinėms ligoms gydyti, siekia apie 400 eurų. „Kojų traumų, kaulų lūžių gydymas yra brangesnis, jau nekalbant apie operacijas, kurios gali atsieiti tūkstantį eurų ir daugiau. Rūpestingi šeimininkai žino, jog augintinio draudimas padeda išvengti finansinių, su gyvūnų sveikata susijusių išlaidų. Kitaip tariant, turėdami draudimą, savo šuniui ar katei galėsite skirti geriausią gydymą ir nesukti galvos dėl išlaidų“, – patikino „If“ atstovas.
Parengta bendradarbiaujant su „If P&C Insurance“.
