Nors užsienyje tokio tipo draudimą renkasi daugybė gyvūnų mylėtojų, Lietuvoje, daliai gyventojų, ši paslauga yra vis dar naujiena. „If“ privataus turto produkto vadovas Tomas Sinkevičius atsako į svarbiausius klausimus, kodėl augintinių draudimas – tiesiog būtinas norint užtikrinti kokybišką keturkojų sveikatos priežiūrą ir jų šeimininkų finansinę gerovę.
– Augintinių draudimas Lietuvoje – gana naujas reiškinys. Ar didelio susidomėjimo jis sulaukė?
– „If“ augintinio draudimą rinkoje pristatėme 2015-aisiais. Nuo tada susidomėjimas didėja kiekvienais metais.
Ypatingo susidomėjimo sulaukėme pastaraisiais metais, pandemijai įsisiūbavus. Pastebėjome, kad šiuo laikotarpiu išaugo ne tik įsigyjamų šunų ir kačių skaičius, bet ir rūpestis tinkama keturkojų priežiūra.
– Tarp kokių gyvūnų – šunų ar kačių – šis draudimas yra populiaresnis?
– Šių metų spalio 1-ąją gyvūnų augintinių registre užregistruotų šunų skaičius siekė 136 tūkst. 205, o kačių – 62 tūkst. 738. Šunys yra ne tik dažniau registruojami, bet ir tris kartus dažniau draudžiami nei katės.
Tai siejame su tarp šeimininkų vyraujančiu požiūriu, kad neva į lauką neišeinančių augintinių rizika susirgti ar susižeisti yra gerokai mažesnė nei tų, kurie lauke lankosi kasdien. Didžiąją gyvenimo dalį namuose praleidžiančios katės ir itin mažų veislių šuniukai yra draudžiami rečiau. Išimtis – Jorkšyro terjerai, kurie yra viena dažniausiai draudžiamų veislių.
Žmonės dažniau draudžia aktyvius, vidutinio dydžio ir didesnių veislių šunis: Labradoro retriverius, Vokiečių aviganius, Vengrų trumpaplaukius pointerius, Samojedų šunis.
Na, o dažniausiai draudžiamos katės yra Britų trumpaplaukės, Meino meškėnai, Škotų nulėpausės, Abisinijos katės bei Sfinksai.
– Ar pastebite klientų poreikių tęstinumą? Gal augintinių šeimininkai yra linkę šį draudimą užsisakyti kelerius metus iš eilės?
– Didesnioji šeimininkų dalis savo augintinių draudimo sutartis atnaujina kasmet. Tačiau gyvūnus lietuviai linkę drausti labai vėlai, augintiniui sulaukus 4-5 metų ir susidūrus su pirmosiomis sveikatos problemomis. Deja, bet tokiais atvejais draudimas jau ne visada gali padėti, nes draudimas neatlygina iki draudimo apsaugos pradžios prasidėjusių ligų gydymo. Dėl to rekomenduojame nedelsti ir pasirūpinti savo naujų šeimos narių užtikrinta gerove iš karto juos parsivežus namo. „If“ augintinius draudžia jiems sulaukus dviejų mėnesių ir iki aštuntojo gimtadienio.
– Akivaizdu, kad priežasčių šiuo draudimu drausti augintinį yra daugybė, visgi, kokias išskirtumėte jūs?
– Pirmiausia, draudimas leidžia ne tik sutaupyti, bet ir parinkti geriausią gydymą. Pavyzdžiui, vienam apdraustam keturkojui patekus į eismo įvykį, teko atlikti kelias sudėtingas operacijas, kurios kainavo 800 eurų, tačiau išgelbėjo ir sveikatą, ir gyvybę. Jei tokią sumą iš šeimos biudžeto staigiai paimti yra skausminga – draudimas yra išeitis, už vienos ligos gydymą atlyginame iki 1000 eurų. Ir, žinoma, keturkojų šunybės – jei šunelis sužaloja dviratininką, sukandžioja kitą keturkojį ar sukelia avariją, tai tampa šeimininko galvos skausmu. Apdraudus augintinio šeimininko civilinę atsakomybę, nuostolių atlyginimu nukentėjusiems rūpinasi draudimo bendrovė.
Maža to, jei prieš suplanuotą kelionę ar kelionės metu jūsų šuo ar katė pavojingai suserga ar patiria itin rimtą traumą ir dėl to yra privaloma nedelsiant pradėti augintinio gydymą, šeimininkui yra išmokama kompensacija už neatšaukiamus lėktuvo bilietus, jų keitimą, apmokėtas nakvynes viešbutyje ar apmokėtą automobilio nuomą iki 700 eurų.
– Ar yra nekompensuojamų paslaugų?
– Draudimas skirtas atvejams, kuomet bėda ištinka netikėtai ir nėra reguliaraus pobūdžio. Todėl nekompensuojame, pavyzdžiui, lėtinių ligų gydymo, nagų karpymo ir kitų iš anksto numatomų veterinarinių paslaugų, specialaus gyvūnui reikalingo maisto.
– Kokių dokumentų reikia norint įsigyti „If“ augintinio draudimą?
– Draudžiantis internetu if.lt tereikia žinoti augintinio veislę ir amžių. Draudžiame tiek veislinius, tiek nekilmingus šunis ir kates.
