Pastaraisiais metais labai stipriai išaugo augintinių sergamumas erkių platinamomis ligomis. Dėl šios priežasties būtina pasirūpinti keturkojų sveikata ir apsauga nuo erkių.
Įkandus erkei Lietuvoje galima užsikrėsti Laimo liga, anaplazmoze ir babezioze. Jeigu gyvūnui įkando erkė, tai dar nereiškia, kad gyvūnas užsikrės pernešamu vektoriumi, galbūt pati erkė nėra užsikrėtusi.
„Visuomet reikia stebėti gyvūną, maždaug apie dvi savaites, dėl kitų ligų gali būti ir ilgesnis periodas. Bet jeigu gyvūnas tampa liūdnas, vangus, nelaka, neėda, atsiranda vėmimas, šlapimas tampa tamsiai rudos spalvos, gleivinės gali tapti geltonos, tuomet yra būtina kreiptis pas veterinarą“, – teigia Kaivanos veterinarijos klinikos veterinarė Birutė Gudžiauskaitė.
Babeziozei yra sukurtas specifinis preparatas, kurį suleidus, pirmuonys sunaikinami per 24 valandas, tačiau yra svarbu, kaip greitai yra nustatyta liga, nuo to priklauso gyvūno sveikimo laikotarpis. Anot veterinarės, kuo ilgesnį laiką gyvūnas jaučiasi blogai, tuo didesni pažeidimai gali būti vidaus organams, inkstams, kepenims, kurie gali būti negrįžtami.
„Populiariausia apsauga nuo erkių yra tabletės, kai kurios veikia mėnesį laiko, kitos tris, yra platesnio spektro ir siauresnio. Taip pat veiksmingi ir antkakliai, lašiukai ant sprando, purškalai. Nėra moksliškai įrodyta, kad tabletės kenkia imunitetui. Reakcija gali būti tiek į lašiukus, tabletes ar antkaklius, gali sukelti vėmimą, viduriavimą, ar tos vietos niežėjimą, jeigu simptomai nesikomplikuoja, jie dažniausiai praeina per pora dienų. Jeigu šalutinis poveikis labai stiprus, būtina pasitarti su veterinarijos gydytoju“, – pasakoja Kaivanos veterinarijos klinikos veterinarė Birutė Gudžiauskaitė.
Anot veterinarės, gintariniai karoliai, ultragarsiniai pakabukai nėra tinkama priemonė apsaugai nuo erkių, neretai erkės yra ištraukiamos būtent toje vietoje.
„Jeigu augintiniui įkando erkė, ją reikėtų ištraukti sukamuoju judesiu, nesvarbu į kurią pusę. Jeigu traukiant erkę nutrūkstą jos galva, ir jos nepavyksta paprastai išimti, tuomet ji yra paliekama, organizmas ją pats pašalins kaip svetimkūnį. Jeigu bandysime ištraukti erkės galvą, galime pridaryti dar daugiau žalos. Vietą, kurioje buvo erkė, reiktų dezinfekuoti tam skirtais tirpalais“, – pasakoja Kaivanos veterinarijos klinikos veterinarė Birutė Gudžiauskaitė.
Anot veterinarės, dažniausios klaidos, su kuriomis susiduriama, kai preparatai nėra naudojami pagal paskirtį. Kai lašiukai arba tabletės yra dalinamos keliems gyvūnams, kuomet yra daromi dideli tarpai, arba manoma, kad preparatas bus veiksmingas visą sezoną, nors jo veiksmingumas yra tik vienas mėnuo. Taip pat lašinant lašiukus ant sprando jie yra užlašinami skirtingose vietose, kurias gyvūnas gali pasiekti nusilaižyti.
Apsaugą nuo erkių reikėtų naudoti ypatingai pavasarį, kuomet erkės po žiemos puola maitintis, vasaros laikotarpiu erkės būna mažiau aktyvios, nes tuo metu jos dauginasi, ir taip pat rudenį, kuomet erkės ruošiasi žiemai. Jeigu žiemos temperatūra nėra žema, apie nulį, tuomet ir šiuo laikotarpiu yra patariama saugotis nuo erkių.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su UAB Kaivana.
