Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos narys Justas Džiugelis įregistravo tai numatančias Neįgaliųjų socialinės integracijos, Gyvūnų gerovės ir apsaugos, Transporto lengvatų įstatymų pataisas.
Įstatymų pakeitimų projektais siūloma įteisinti šuns pagalbininko sąvoką, nustatyti institucijų kompetencijas šioje srityje, šuns pagalbininko registravimo, ženklinimo, skiriamųjų ženklų, dresavimo tvarkas, jo statusą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką, neįgaliojo, besinaudojančio šuns pagalbininko pagalba, teises ir pareigas.
Pagal siūlomą projektą, „šuns pagalbininko pagalba skirta išvengti, kompensuoti, sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką neįgaliojo savarankiškumui ir mobilumui“.
Šuo pagalbininkas pagalbos neįgaliam teikimo metu turės būti pažymėtas skiriamaisiais ženklais, kurių pavyzdžių aprašą tvirtintų ir jų išdavimo sąlygas bei tvarką nustatytų Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
Neįgalusis, naudodamasis šuns pagalbininko pagalba, turėtų teisę kartu su šunimi pagalbininku naudotis viešojo transporto infrastruktūra ir Transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis. Neįgaliojo kartu su šunimi pagalbininku vykimo viešojo transporto priemonėmis sąlygas ir tvarką nustatytų susisiekimo ministras.
Pagal siūlomą projektą, neįgaliajam, kuris naudojasi šuns pagalbininko pagalba, suteikiama teisė nemokamai vežtis šunį pagalbininką vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais neužimant atskiros sėdimos ar miegamos vietos.
Neįgalusis, naudodamasis šuns pagalbininko pagalba, galėtų patekti į viešąją erdvę ir visuomeninės paskirties statinius bei būti juose. Neįgaliojo kartu su šunimi pagalbininku patekimo į viešąją erdvę ir visuomeninės paskirties statinius ir buvimo juose sąlygas ir tvarką nustatytų aplinkos, kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto, teisingumo ministrai.
Neįgalusis, suinteresuotiems asmenims paprašius, turės pateikti dokumentą ar jo kopiją, patvirtinančią, kad su juo esantis šuo yra šuo pagalbininkas.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme siūloma nustatyti, kad šuo pagalbininkas – pagal šunų pagalbininkų dresavimo programą parengtas šuo teikti pagalbą neįgaliajam, įrašytas į Šunų pagalbininkų sąrašą, kurį tvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Projektas numato, kad šunų pagalbininkų dresavimo programą rengia juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – šunų pagalbininkų dresūra ir jų parengimas teikti pagalbą neįgaliajam.
Kai neįgalusis, kuriam šuo pagalbininkas teikė pagalbą, nebegali daugiau suteikti šuniui pagalbininkui reikiamos priežiūros ir nėra kito asmens, kuris gali ir sutinka prižiūrėti šunį pagalbininką, šuo pagalbininkas būtų grąžinamas jį pagal šunų pagalbininkų mokymo programą parengusiam juridiniam asmeniui arba kitam juridiniam asmeniui, kurio pagrindinė veikla – šunų pagalbininkų dresūra ir jų parengimas teikti pagalbą neįgaliajam.
Lietuvoje jau rengiami šunys pagalbininkai
Anot Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario J. Džiugelio, Lietuvoje šiuo metu Baltijos kinologijos centre rengiami keturi šunys pagalbininkai, tačiau nesant teisinio reglamentavimo, jie negali turėti oficialaus šuns pagalbininko statuso.
Šiuo metu įstatymuose nėra reglamentuota šuns pagalbininko pagalba, sąvoka, nenumatytos institucijų kompetencijos šioje srityje, nėra šuns pagalbininko registravimą, ženklinimą, skiriamuosius ženklus, dresavimą reglamentuojančių tvarkų, nėra jo statusą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarkos, taip pat nenustatytos neįgaliojo, besinaudojančio šuns pagalbininko pagalba, teisės ir pareigos.
Transporto lengvatų įstatyme nėra reglamentuota neįgaliojo, kuris naudojasi šuns pagalbininko pagalba, teisė nemokamai vežtis šunį pagalbininką.
Lietuva įsipareigojo ir prisiėmė atsakomybę įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas nacionaliniuose įstatymuose ir praktikoje.
„Įgyvendinant Konvencijos nuostatas, labai svarbu, kad būtų imtasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių siekiant pašalinti neįgaliųjų diskriminavimą, siekiant, kad būtų išvengta bet kokio išskyrimo, atstūmimo ar apribojimo dėl negalios, kuris pažeidžia neįgaliųjų teises ir pagrindines laisves bet kurioje srityje“,- dokumentų aiškinamajame rašte sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys J. Džiugelis.
Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.
Šuns pagalbininko statusas ES valstybėse
Seimo narys J. Džiugelis aiškinamajame rašte nurodo, kad 12 Europos Sąjungos valstybių narių savo nacionalinėje teisės sistemoje yra padariusios pažangą šunų pagalbininkų pagalbos neįgaliesiems reglamentavimo srityje.
Kroatijoje šunų vedlių teikiama pagalba reglamentuojama atskiru įstatymu „Dėl asmens, turinčio regėjimo negalią, judėjimo su šuns vedlio pagalba.“ Airijoje, Belgijoje šią sritį reguliuoja Lygių galimybių įstatymai, Austrijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai, Latvijoje – Vyriausybės nutarimas.
Teisės aktai įtvirtina galimybę neįgaliajam kartu su jį lydinčiu šunimi pagalbininku patekti į maitinimo įstaigas, parduotuves, ligonines, bažnyčias, mokyklas, kultūros ir sporto renginius, visas viešąsias erdves ir įstaigas, naudotis viešuoju transportu, taksi. Neįgaliajam nereikia papildomai mokėti už šuns pagalbininko kelionę. Šunys pagalbininkai nešioja specialias petnešas ar liemenes su juos rengusių mokyklų logotipais. Taip pat šunys pagalbininkai ženklinami čipais ir registruojami šunų pagalbininkų registruose. Austrijoje šunims pagalbininkams išduodamos individualizuotos tapatybės kortelės, segimos ant antkaklio ar liemenės, su brūkšniniu kodu, kuriame išmaniuoju telefonu ar specialiu prietaisu galima nuskaityti kontaktinius duomenis asmenų, su kuriais galima susisiekti neatidėliotinais atvejais, jei kas nors nutiktų šuniui ar jo šeimininkui.
Šunis pagalbininkus rengia specialios dresavimo mokyklos. Pagrindinės tarptautinės organizacijos, rengiančios šunis pagalbininkus, yra Tarptautinė šunų pagalbininkų asociacija (angl. Assistance Dogs International (ADI)) ir Tarptautinė šunų vedlių federacija (angl. The International Guide Dog Federation (IGDF)).
„Nacionalinėms šunų pagalbininkų dresavimo mokykloms, turinčioms minėtų tarptautinių organizacijų akreditacijas ir rengiančiomis šunis pagalbininkus pagal šių organizacijų programas, suteikiamas narystės statusas. Pagal tarptautinių organizacijų mokymų programas parengti šunys pagalbininkai laisvai keliauja tarptautiniais maršrutais ir yra pripažįstami šunimis pagalbininkais bet kurioje užsienio valstybėje“,– sakoma aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad pagal Europos standartizacijos komiteto informaciją, šiuo metu rengiamas dokumentas, kuris nustatys vieningą šunų pagalbininkų standartą, jų rengimo, ženklinimo, registravimo taisykles, finansinės paramos rekomendacijas ir rekomendacijas nacionaliniams teisės aktams.
