Už tai numatančias Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Laukinės gyvūnijos įstatymų pataisas, kurias antradienį Seimui pateikė parlamentaras socialdemokratas Linas Jonauskas, balsavo 22 Seimo nariai, 10 buvo prieš, 84 parlamentarai susilaikė.
Seimo sprendimu, projektas nebus tobulinamas, jis atmestas.
Pagal siūlytą projektą, gyvūnų gerovės kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų gyvūnų gerovės pažeidimų, taip pat skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo gyvūnų gerovės srityje.
Atmestame projekte nurodoma, kad kontrolierius 5 metų kadencijai Seimo pirmininko teikimu būtų skiriamas Seimo.
Projektas numatė, kad kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne trumpesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą ir vadovaujamojo darbo patirties. Kontrolierius turėtų prisiekti Seime.
Seimui buvo siūloma numatyti, kad gyvūnų gerovės kontrolierius yra Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybos vadovas. Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą sudarytų gyvūnų gerovės kontrolierius, valstybės tarnautojai ir kiti tarnybos darbuotojai. Įstatymo pataisomis siūlyta numatyti, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, steigiama Seimo nutarimu.
Nesiėmė reguliuoti ir šunų dresūros
Seimas nepritarė siūlymui uždrausti šunų mokymui bei dresūrai naudoti dygliuotus, smaugiamuosius ir elektrinius antkaklius.
Už tai numatančias Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Lino Jonausko antradienį pateiktas Gyvūnų gerovės ir apsaugos bei Administracinių nusižengimų kodekso pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, 9 buvo prieš, susilaikė 54 parlamentarai. Projektas galutinai nepalaidotas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Seimui buvo siūloma įteisinti baudas už gyvūnus žalojančių antkaklių pardavinėjimą. Pagal siūlytą projektą, už dygliuotų, smaugiamųjų, elektros šoko antkaklių naudojimą ir prekybą asmeniui grėstų bauda nuo 50 iki 150 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1200 eurų iki 2200 eurų. Nusižengus pakartotinai asmenys sulauktų 150–300 eurų, o juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys – nuo 2200 iki 3200 eurų baudos.
Žiauriu elgesiu su gyvūnais dresūros ar mokymu metu taip pat siūlyta laikyti ir stresą sukeliančių veiksmų atlikimą judesiais, gestais, garso priemonėmis ir kitais būdais.
Seimo nario L. Jonausko duomenimis, elektriniai antkakliai su elektros šoku yra uždrausti Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje. Dygliuoti antkakliai taip pat draudžiami Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, kai kuriuose Ispanijos regionuose.
Įstatymo pataisos nurodo, kas gali verstis gyvūnų dresūra
Seimas ketina įstatyme aiškiau reglamentuoti, kas gali užsiimti dresūros veikla.
Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario Lino Jonausko pateiktoms tai numatančioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms. Po pateikimo jas palaikė 71 Seimo narys, prieš buvo 7, susilaikė 35 parlamentarai. Toliau jas svarstys pagrindiniu paskirtas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.
Siūlomas teisinis reguliavimas numato, kad leidimų verstis gyvūnų dresūra išdavimo tvarką ir kvalifikacinius reikalavimus asmenims, užsiimantiems dresūra, nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Taip pat numatoma, kad dresuoti kitiems asmenims priklausančius gyvūnus galėtų tik fiziniai asmenys, atitinkantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Pagal siūlomą projektą, „šunų dresuotojas – šunų dresūra užsiimantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis asmuo“, „šunų dresūra – šunų mokymas paklusti, bendrųjų praktinių ir socialinių įgūdžių formavimas, rengimas sporto varžyboms.“
Pasak L. Jonausko, šiuo metu gyvūnų dresūra nėra aiškiai reglamentuota, o dresuotoju gali tapti bet kas.
Parlamentaras tikisi, kad siūlomos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos padės sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, skatins pozityvią dresūrą, padės kelti dresuotojų kvalifikaciją.
