Įtarimai šioje byloje buvo pareikšti L.Sniečkui.
Tačiau daugiau nei prieš mėnesį Jurbarko prokuroras Artūras Bartusevičius sulaukė didelės gyvūnų globėjų ir jais besirūpinančių institucijų kritikos, nutraukęs ikiteisminį tyrimą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento atstovams apskundus šį nutarimą, Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas šiomis dienomis tyrimą atnaujino – taip siekiama padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų nustatyti už keturkojų sužalojimą atsakingi asmenys.
„Atnaujinus tyrimą bus renkami papildomi duomenys, prašoma specialistų išvadų, atliekami kiti veiksmai“, – teigiama prokuratūros išplatintame pranešime.
Įžvelgė kruopštumo trūkumą
Jurbarko teisėsauga, regis, vadovavosi tokiu principu – jei tavo veisykloje rado suluošintus šunis be balso stygų, pakanka pasiteisinti, kad juos be dokumentų įsigijai iš nepažįstamo asmens. Tuo remdamasi, byla L.Sniečkui buvo nutraukta.
„Teisėsaugos atstovai, manau, nepakankamai kruopščiai atliko savo pareigas. Pas veisėją aptikti šunys pašalintomis balso stygomis yra laikomi nuo pat jų gimimo. Tai liudija Gyvūnų augintinių registras“, – L.Sniečkaus versiją apie keturkojų pirkimą iš nepažįstamos rusakalbės atmetė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Sandra Jokubauskienė.
Balso stygų šalinimas yra oficialiai uždrausta veterinarinė procedūra, kuri prilyginama gyvūno suluošinimui ir kankinimui, negrįžtamas pasekmes turinčiam sužalojimui. Po reido veisėjo veikla yra sustabdyta.
Triukšmas kilo dar šių metų vasario pabaigoje, Tauragės veislyne aptikus šunį be balso stygų – išaiškėjo, jog jį tauragiškiams pardavė Jurbarko veisėjas L.Sniečkus.
Tikrintojai buvo pašiurpę
Kovo 4 dieną L.Sniečkaus įkurtame gyvūnų veislyne Algirdo gatvėje buvo atliktas neplaninis patikrinimas, kurio metu veterinarijos specialistams į akis krito šunų elgesys – dalis jų lojo prislopintai, cypė, neskleidė jų veislei būdingų garsų.
Iš 26 aptiktų šunų devyniems buvo pažeistos balso stygos. Tai – pudelių ir Vakarų Škotijos baltųjų terjerų mišrūnai.
Pasak reide dalyvavusios Klaipėdos gyvūnų globos įstaigos „Būk mano draugas“ savanorės Dianos Valeikaitės, šunys buvo neprižiūrėti – prancūzų buldogai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, kuriuos reikia laikyti namuose šiltose patalpose, gyveno lauko voljeruose.
„Mūsų apsilankymo metu, kiek atsimenu, buvo septyni laipsniai šalčio. Atsivesti jauniklius turėjusi prancūzų buldogė buvo būdoje lauke, be jokių paklotų. Kai jau perkelta pas mus ji atsivedė šuniukus, neišgyveno nė vienas mažylis.
Daugelis šunų buvo nesveiki, laikyti netinkamomis sąlygomis“, – prisiminė D.Valeikaitė. Dviem šunims buvo nustatyti pažeidimai akių srityje, keletui – ausies uždegimas.
Specialistų tvirtinimu, L.Sniečkus patikrinimo metu nepanoro atsakyti į klausimą, ar dalies gyvūnų balso stygos yra pažeistos.
Spręs dėl konfiskacijos
Pareigūnai pareiškė L.Sniečkui įtarimus, tačiau liepos pabaigoje tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu nutraukė.
Veisėjas per apklausas tikino, jog visus šunis pašalintomis balso stygomis nusipirko Kaune prie prekybos centro „Mega“ iš nepažįstamos moters, kuri jo apie tai neinformavo. Keturkojai buvo neženklinti, be skiepų pasų ir kitų dokumentų.
Vėliau vieną šunį iš L.Sniečkaus įsigijusi Tauragės veisėja pareiškė, jog jis neturi balso stygų.
Įtariamajam viską neigiant, baudžiamoji byla subliuško, tačiau policijos pareigūnai teigė surinkę pakankamai duomenų apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, žiauriai elgiantis su gyvūnais.
Jei pavys įrodyti veisėjo kaltę, iš jo paimti keturkojai turėtų būti konfiskuoti.
Tačiau dabar vėl situacija keičiasi, baudžiamoji byla atnaujinta. Kai ši istorija pasibaigs, dar neaišku.
Jei pavys įrodyti veisėjo kaltę baudžiamąja ar administracine tvarka, iš jo paimti keturkojai turėtų būti konfiskuoti.
Apkaltino faktų klastojimu
Bendraudamas su naujienų portalu lrytas.lt, L.Sniečkus kategoriškai neigė šalinęs balso stygas šunims, kaltino Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą faktų klastojimu.
Pasak veisėjo, šunys be balso stygų nebuvo pas jį laikomi nuo gimimo – pirko juos jau suaugusius Kaune iš baltarusės, vardu Svetlana.
Gyvūnus jis tvirtino laikęs tinkamomis sąlygomis – pavyzdžiui, būdos yra šildomos.
„Veterinarijos tarnybos atstovai skelbė, jog gyvūnai esą išbadėję, tačiau pašarų pas mane – net dvi tonos.
Parašyta, kad nepakanka apšvietimo, tačiau lauke jo tikrai netrūksta. Parodyti tušti putpelių gardai, bet juose aš šunų nelaikiau.
Policijai pranešiau, kad patikrinimo aktas – suklastotas, bet pareigūnai to netyrė“, – pasakojo L.Sniečkus, siekiantis, kad šunys jam būtų sugrąžinti.
Nei konkretumo, nei įrodymų
L.Sniečkaus tvirtinimu, VMVT Tauragės departamento ir gyvūnų globos įstaiga „Būk mano draugas“ veikia išvien „grobdamos“ iš veisyklų šunis.
Taip esą tyčia siekiama apkaltinti veisėjus pažeidimais ir paimti iš jų gyvūnus – paskui jie slapta parduodami arba pelnomasi, realizuojant prieglaudose gimusių populiarių veislių jauniklius.
Tačiau konkrečių faktų, kad kas nors būtų taip pasielgęs, pašnekovas nepateikė.
Pasak L.Sniečkaus, Klaipėdos rajone įsikūrusioje prieglaudoje „Būk mano draugas“ gyvūnai yra laikomi netinkamomis sąlygomis, kurios yra gerokai prastesnės nei jo veislyne.
Šios prieglaudos savanorė D.Valeikaitė tvirtino, jog L.Sniečkaus kaltinimai yra nepagrįsti, paremti tik prielaidomis.
