Maži katinėliai turėtų būti dar maitinami mamos, bet šeimininkai jais atsikratė.
„Dabar jie yra sergantys, važiuosim pas veterinarą, neaišku kas jiems yra, buvo atvežta dėžė, palikta prie prieglaudos durų, net nepaskambino, nepasiteiravo, ar esame. Jeigu būtume atvažiavę vakare, tai neaišku, kas jiems būtų buvę, greičiausiai nebegyvi“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanorė Dovilė.
Savanorė prisimena dar kraupesnį radinį.
„Į dažų kibirą buvo įkišti gyvi katinai, uždengtas dangtis, jie užduso tame kibire“, – žiaurią istoriją prisiminė Dovilė.
Gyvūnų prieglaudos perpildytos kačių. Savanoriai jas glaudžia ir namie. O skambučiai anot Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovės netyla – kasdien bent 10 žmonių nori atiduoti augintinę ar teiraujasi, kur dėti rastus kačiukus.
„Šiemet ypatingai, tiesiog neįsivaizduojam, iš kur jų tiek. Galbūt pandemija padėjo, gal žmonės negalėjo patekti pas veterinarus ir sterilizuot kačių, bet tiesiog šiais metais masiškai, perpildyta visos prieglaudos“, – pasakojo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.
„Ne tik Lietuvos, viso pasaulio problema su katėmis, tačiau Lietuvoje ypatingai didelė bėda, ypač kai ateina sezonas. Pavasario, vasaros, sezonas kada tos katės labiausiai morčiuoja ir atsivedinėja kačiukus, vasarą pilna, daug skambinančių, kad katytė atsivedė ir kur tuos kačiukus reikia dėti“, – apie sulaukiamus neatsakingų žmonių skambučius pasakojo veterinarijos gydytojas Povilas Liekis.
Žmonės praneša ir apie soduose, ar daugiabučių rajonuose maisto ieškančius gyvūnus.
Pasak savivaldybės specialistės, meškos paslaugą kartais padaro patys gyventojai, ėmęsi maitinti šeimininko neturinčius keturkojus.
„Nereikėtų maitinti ir skatinti jų dauginimosi, ypač kačių, nes kartais paskui nesusitvarko, prašo, kad surinktų, paimtų tas katytes, ir gaila gyvūnų. Manau, kad didesniuose miestuose tų problemų dar daugiau, nes yra daugiau gyventojų, daugiau tokių kabutėse gyvūnų mylėtojų, nes bešeimių gyvūnų gyvenimas yra ne toks jau geras kaip namuose“, – Panevėžio miesto Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė.
Veterinarijos gydytojai ir gyvūnų gerove besirūpinantieji sako, kad yra būdų padėtį suvaldyti.
„Pirmiausia, vietoje privalomo čipavimo turėtų būti įvesta privaloma sterilizacija, tada tikrai sumažėtų benamių ir valkataujančių gyvūnų, ir prieglaudos būtų tuštesnės. Tai būtų geriau negu čipavimas“, – dėstė specialistė.
Gyvūnų globos draugijos vadovės teigimu, beglobių gyvūnų sterilizavimas gula ant savanorių organizacijų pečių, prisideda ir veterinarijos gydytojai, kartais pusvelčiui atlikdami šią procedūrą.
