Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai jau sausį buvo nubaudę moterį už žiaurų elgesį su gyvūnais, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar 2020 m. rudenį panaikino jai suteiktą veisėjos registracijos numerį. Tačiau tuomet pirmosios instancijos teismas gyvūnų nutarė nekonfiskuoti – esą pažeidėja padarė išvadas ir įsipareigojo užtikrinti jiems geresnes gyvenimo sąlygas.
Apeliacinės instancijos teisme nemokamai (pro bono) gyvūnų teises šioje byloje gynę advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkai Dovilė Armalytė ir Tadas Varapnickas sako, kad pergalę apeliacinėje instancijoje lėmė strateginis pozicinių veiksmų sudėliojimas ir itin įdėmus bylos medžiagos peržiūrėjimas. Leidęs į bylai svarbias aplinkybes pažiūrėti iš įvairių kampų, pagrįsti naujų, bylai reikšmingų įrodymų pateikimą bei sudaręs teismui prielaidas šias aplinkybes ir įrodymus tinkamai įvertinti.
Kaltės nepripažino
Gyvūnų konfiskavimą Kauno apygardos teismas pagrindė tuo, kad moteris neįrodė pasirengimo tinkamai rūpintis gyvūnais. „Nors, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, A. P. šunų auginimu bei priežiūra užsiėmė ilgą laiką, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog ji tą darė netinkamai ir tokiu būdu, kuris nesuderinamas su gyvūnų gerovės principais, todėl pažeidėjos įsipareigojimai dėl gyvūnų laikymo sąlygų pagerinimo neįrodo, kad gyvūnų laikymo sąlygos ilguoju laikotarpiu pasikeis“, – rašoma teismo pranešime.
Teismas pabrėžė, kad bylos nagrinėjimo metu moteris nepripažino savo kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Nors vaizdai internete pašiurpino visą Lietuvą – veisimui auginami šuneliai buvo neprižiūrimi ir nusilpę: sunkiai vaikščiojo, negalėjo pasisotinti nei, maistu nei vandeniu, buvo netekę svorio. Kai kuriems keturkojams buvo nustatyti dehidratacijos požymiai ir stiprūs bakterinės kilmės uždegimai. Teismo posėdžiuose liudiję gyvūnų globėjai apeliacinės instancijos teisme papasakojo apie siaubingą kvapą, išmatomis aplipusius keturkojus, patvirtino kitus šokiruojančius nepriežiūros faktus. Tai tik dalis žiaurių atvejų, kurie buvo aptikti tiek Jonavoje, tiek ir vykdant reidus po kitas nelegalias Lietuvos šunų veisyklas.
Nestandartinis bylos procesas
Pasak advokatų, tai buvo ypatinga byla ir išskirtinis jos nagrinėjimo procesas. Administracinio nusižengimo bylose apeliacinis procesas paprastai būna rašytinis, o apeliacinį skundą nagrinėja vienas teisėjas. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas patenkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos prašymą bylai nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją, o pačią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant galimybę teismo posėdžių metu išklausyti pačios pažeidėjos paaiškinimus bei apklausti iš jos paimtų gyvūnų laikinuosius globėjus. Iš viso šioje byloje apeliacinės instancijos teisme įvyko net keturi teismo posėdžiai. „Visapusiškas bylos atskleidimas įvyko tik apeliacinėje instancijoje – tai nėra tipinis reiškinys tokio pobūdžio bylose. Šis procesinis kelias ir jo sudėliojimas davė rezultatą tokį, koks jis yra.“, – pasakoja „TGS Baltic“ teisininkė D. Armalytė.
Aiški žinutė gyvūnų kankintojams
Šios bylos laimėjimas mažas žingsnis link kitos didelės pergalės. Žinutė visiems užsiimantiems panašaus pobūdžio veikla labai aiški – tokia veikla ilgai tęstis nebegalės. Teismai ir valstybės institucijos yra pasiruošusios stabdyti tokio masto gyvūnų kankinimą, o prie to daug prisideda ir visuomeninės organizacijos bei gyvūnų gerove besirūpinantys pavieniai asmenys, gyvūnų globos organizacijos.
„Mes tikimės pokyčio į gera gyvūnų teisių gynimo srityje, o tokia bylos baigtis leidžia manyti, kad šis lūkestis pagrįstas.“, – viliasi su byla dirbęs teisininkas T. Varapnickas. Reikėtų priminti, kad jau po pirmosios instancijos teismo nutarimo šioje byloje Lietuvoje įvyko gana reikšmingi pokyčiai – keitėsi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Netgi pačioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas atkreipė į tai dėmesį, nors naujais įstatymo pakeitimais remtis ir negalėjo: bylos nagrinėjimo metu teismas gali remtis tik tuo įstatymu, kuris galiojo pažeidimo metu. Nepaisant to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad yra pasikeitusi sankcija – dabar tokiems gyvūnų kankintojams bausmės žymiai griežtesnės nei buvo seniau. Tai vienareikšmiškai patvirtina, kad pokyčiai gyvūnų teisių srityje jau vyksta.
Kai Lietuvoje prasidėjo daugintojų identifikavimas, tai atkreipė didelį visuomenės ir gyvūnų globos organizacijų dėmesį – tuo pačiu paskatino Parlamentą imtis įstatymų pakeitimų ir suteikti daugiau įrankių valstybės institucijoms. „Tokia bylos baigtis, kai gyvūnai yra konfiskuojami, leidžia tikėti, jog gyvūnų teisių srityje laukia dar daugiau teigiamų pokyčių. Spragų dar liko, tačiau šie įstatymai sudaro daugiau prielaidų veikti valstybės institucijoms.“, – komentuoja D. Armalytė. Institucijos kur kas lengviau identifikuos ir galės nubausti tokius daugintojus, kaip šioje byloje. O svarbiausia – iš jų bus paimti netinkamomis sąlygomis laikomi gyvūnai.
