Pataisos įsigalios jas pasirašius Prezidentui
Pagal priimtas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų tvarkų pažeidimus neliko įspėjimo, nusižengę asmenys iš karto bus baudžiami bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Padidintos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą. Už tai bus baudžiama nuo 150 iki 2 000 eurų, dabartinė bauda siekia nuo 50 iki 1 200 eurų, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtrauks baudą nuo 900 iki 3 200 eurų. Šiuo metu galiojančiame kodekse įtvirtinta – nuo 300 iki 1 750 eurų.
Nusižengus pakartotinai asmuo bus baudžiamas bauda nuo 2 200 iki 6 000 eurų (šiuo metu – nuo 1 750 iki 2 300 eurų).
Už aukščiau išvardintus nusižengimus, t. y. žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, bus privaloma skirti gyvūnų konfiskavimą.
Netiki veiksmingumu
VšĮ „Šilutės beglobiai“ vadovė Rimutė Vismantienė mano, kad yra gerai, jog sugriežtinta atsakomybė, tačiau netiki, kad tai darys didelį poveikį.
„Įstatymas neveikia. Neseniai buvo atvejis, kuomet iš penkto aukšto vaikai specialiai išmetė šuniuką ir kačiuką. Šuo nugaišo vietoje, katė išgyveno. Įstatymai nedraudžia po tokio poelgio toliau laikyti gyvūnų. Ir šiandien, ta šeima jau turi kitą katę. Tėvai liko taip pat be realios bausmės, nes išmetė gyvūnus mažamečiai. Atsipirko įspėjimu“, – kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, kai atsirado privalomas reikalavimas čipsuoti, atsirado tokių, kurie gyvūnus atidavė į prieglaudą, nes neva neturi iš ko nupirkti čipų.
„Sulaukėme net grasinimų – jei neimsime gyvūnų, neva bus jie pakarti. Kai kažkas nutinka negero savaitgalį, sudėtinga prisišaukti kažką iš seniūnijos, veterinarinės tarnybos. Manau, labiau padėtų spręsti problemą baudos ir uždraudimas laikyti bent kurį laiką gyvūną“, – dėstė šilutiškė.
Parodys ateitis
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Lina Banienė teigė, kad ateitis parodys, ar sugriežtinta atsakomybė už gyvūnų nepriežiūrą bus veiksminga.
Pasak pareigūnės, dėl gyvūnų nepriežiūros buvo gauta nemažai pranešimų. Šiais metais dėl gyvūnų nepriežiūros buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai. Gyvūnai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, žalojami.
„Tiek šiemet, tiek pernai nubausti tie patys asmenys, kurie užsiima nelegalia gyvūnų veisykla. Šie asmenys nuolat kartoja tokio pobūdžio nusikaltimus pakeisdami savo gyvenamą vietą ar laikomų gyvūnų vietą – veisyklą“, – teigė specialistė.
Nesistengia bausti
„VMVT Klaipėdos departamento Šilutės skyrius, nustatęs teisės aktų neatitikimus gyvūnų laikymo vietoje, taiko adekvačias sankcijas, kurios prasideda nuo gyvūno laikytojui surašomo įspėjimo ir baigiasi nurodymu išsitirti nedeklaruotų kiaulių kraują dėl afrikinio kiaulių maro ligos ir gavus neigiamą AKM tyrimo rezultatą paskersti laikomas kiaules per nurodytą laikotarpį“, – kalbėjo Vytautas Jasaitis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius.
Tarnyba atlieka bendrus patikrinimus su policijos pareigūnais, Savivaldybės, seniūnijų darbuotojais. VMVT Klaipėdos departamento Šilutės skyriaus, kaip ir visos tarnybos, pozicija yra būti ne baudžiančiąja institucija, o patariančiąja – ūkio subjektai turi matyti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kaip jų partnerį ir patarėją, nebijoti kreiptis dėl konsultacijos.
Kylant klausimų dėl gyvūnų laikymo reikalavimų prašome kreiptis telefonu 8 441 62287, elektroniniu paštu: silute@vmvt.lt.
