Lietuvoje paplitusios net trys erkių pernešamos ligos šunims – babeziozė, anaplazmozė ir Laimo liga. Jos, o ypatingai babeziozė, yra nusinešusios ne vieną keturkojo gyvybę.
Kaip sako veterinarijos gydytojas, biologijos mokslų daktaras Vytautas Sabūnas, parazitų pernešamos infekcijos yra klastingos, tad būtina tinkamai pasirūpinti savo augintiniu, juolab kai pasekmės galimos ne tik jam, bet ir šeimininkui.
Parazitinės infekcijos – klastingos
Kaip sako V. Sabūnas, dažnu atveju užsikrėtę gyvūnai pradžioje neturi jokių simptomų. Tuo tarpu šeimininkai neretai klaidingai mano, kad jeigu nėra parazitų augintinių išmatose, vadinasi, augintinis sveikas. Veterinarijos gydytojas pažymi, kad subrendusį parazitą aptikti yra sudėtinga, o kiaušinėliai yra mikroskopinio dydžio, todėl reikalingi specialūs laboratoriniai tyrimai. Tyrimai dažniausiai yra atliekami, kuomet gyvūnas jau turi ligos simptomus. O žarnyno parazitus dažniausiai pastebime tik esant stipriam užsikrėtimui arba sudavus vaistų.
„Parazitai yra labai gerai prisitaikę, jie „nenori“ būti pastebėti ir sekina augintinio organizmą iš lėto ir slopina imuninę sistemą“, – sako V. Sabūnas. Kaip jis aiškina, parazitai suvartoja dalį gyvūnui reikalingų vitaminų ir naudingų medžiagų, todėl gali vystytis mažakraujystė, trūkti vystymuisi reikalingų vitaminų. Užsikrėtę gyvūnai gali sunkiau priaugti svorio.
Gali užsikrėsti ir šeimininkai
Parazitais per augintinius gali užsikrėsti ir žmonės. Kaip pasakoja veterinarijos gydytojas V. Sabūnas, šunys yra kaspinuočių tarpiniai šeimininkai. Taip pat nuo augintinių galima užsikrėsti askaridėmis. Pastarosios ypatingai pavojingos vaikams. Yra ir daugiau parazitų ir kitų mikroorganizmų, kuriuos gali perduoti augintiniai savo šeimininkams, tačiau tai pasireiškia rečiau.
Todėl, kad apsaugotume ne tik augintinį, bet ir save, V. Sabūnas pirmiausia pasirūpinti parazitų profilaktika. Ypatingą dėmesį profilaktikai – dažniau nukirminti – reikėtų skirti tiems augintiniams, kurie yra šeriami termiškai neapdorotais gyvulinės kilmės produktais (angl. RAW). Iki 6 mėn. amžiaus jauniklius rekomenduojama nukirminti kas mėnesį, o vėliau remtis veterinarijos gydytojo rekomendacijomis pagal rizikos grupę, kuriai priklauso augintinis.
Reiktų neapsigauti
„Sunku nepasimesti ne tik augintinių šeimininkams, bet ir patiems gydytojams“, – paklaustas apie tai, kokias antiparazitines priemones rinktis iš jų gausos, juokauja V. Sabūnas. Kaip jis pažymi, vienos taisyklės, kuri priemonė yra geriausia kiekvienam augintiniui, nėra. Tačiau reikėtų neapsigauti renkantis tarp receptinių, cheminę sudėtį turinčių vaistų ir homeopatinių, „ekologiškų“ produktų.
„Pastaruoju metu ekologija yra „ant bangos“, siūlomos tokios antiparazitinės priemonės kaip gintariniai karoliai, eteriniai aliejai, bangas, vibracijas skleidžiantys įrenginiai. Nesu skeptiškas ekologijai ir naujovėms, tačiau šių priemonių efektyvumas yra gerokai mažesnis negu klasikinių receptinių preparatų ir tai pagrįsta faktais ir praktine patirtimi. Teko daug apie tai domėtis ir perskaityti straipsnių. Yra atlikta nemažai studijų apie eterinius aliejus – nustatyta, kad jie gali atbaidyti erkes, tačiau efektyvumas yra labai žemas ir rizika užsikrėsti ligomis yra labai didelė“, – sako veterinarijos gydytojas.
Kokias antiparazitines priemones rinktis?
Veterinarijos gydytojas pastebi, kad vis daugiau šeimininkų savo augintiniams renkasi tabletes.
Iki tol žmonės buvo pripratę naudoti įprastas priemones – lašus, lašinamus ant sprando, antkaklius, purškiamas priemones. „Šios priemonės yra pakankamai efektyvios, tačiau reikalauja tikslumo, dažnai padaromos klaidos, todėl dažnai pasitaiko, kad užsikrėtimo išvengti nepavyksta, o nuo skirtingų parazitų reikia naudoti skirtingas priemones“, – sako V. Sabūnas.
Kaip jis pažymi, lašiukus reikia tinkamai užlašinti, o augintinio kontaktas su vandeniu silpnina jų efektyvumą. Antkaklius reikia nuolat patempti, kad būtų prigludę prie kailio, kitaip praranda savo efektyvumą ir dėl labai ilgo poveikio šeimininkai dažnai susipainioja, kada nupirkti naują, nes pamiršta, kuomet šią priemonę pradėjo naudoti.
Purškiamomis priemonėmis reikia tinkamai padengti visą kailį ir naudoti kiekvieną dieną. Tuo tarpu naujos kartos preparatai – tabletės – apima beveik visus dažniausiai pasitaikančius išorės (erkės, blusos, niežai) ir vidaus parazitus (žarnyno, plaučių), o jų naudojimas yra paprastas – tiesiog reikia suduoti vieną tabletę ir baigtos problemos su parazitais. Tai stipriai sumažina užsikrėtimo parazitais riziką.
„Bet kokiu atveju, renkantis antiparazitines priemones, būtina pasitarti su veterinarijos gydytoju ir atsakingai pasidomėti teisingu šių priemonių naudojimu bei galimu šalutiniu poveikiu“, – pažymi V. Sabūnas, pridurdamas, jog kokie preparatai tinkamiausi, priklauso nuo kelių dalykų: augintinio veislės, amžiaus, svorio ir pan.
