Maltos bišonų veislės mišrūnas bando loti, tačiau, kaip sako Klaipėdoje esančios prieglaudos darbuotojai, šuniui pakirptos balso stygos, tad lojimo nesigirdi.
„Bandėm prieiti prie šuns, bet jis pradėjo šlapintis po savim. Tai reiškia, šuo be proto bijo žmogaus. Šuo turi labai baisią psichologinę traumą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistei sakė savanorė ir rodo Prancūzų buldogo mišrūną, kuris net po mėnesio intensyvaus darbo su prieglaudos specialistais, bijo žmonių.
Prieglaudos darbuotojai sako, kad šie ir dar 24, populiarių veislių mišrūnai, kovo pradžioje buvo atvežti iš šunų daugyklų esančių Tauragėje bei Jurbarke. Gyvūnų būklė esą buvo labai prasta.
„Didžiajai šuniukų daliai nukarpytos balso stygos, visi šunys sergantys. Juos gydome ir Kaune, ir Klaipėdoje. Ir operuoti kai kurie, kadangi buvo reikalinga skubi medicininė pagalba. Didžioji dalis šunų nustekenti medikamentiniais preparatais, šunims iššaukiama ruja dirbtinai, kad kuo daugiau vestų šuniukų, ko pasekoje kalės atsiveda negyvus šuniukus. Jie labai greitai miršta“, – apie išgelbėtų ketukojų būklę pasakojo prieglaudos „Būk mano draugas“ savanorė Diana Valeikaitė.
Tačiau gyvūnus gelbėjantys prieglaudos darbuotojai patys atsidūrė įvairių tarnybų taikiklyje. Buvę šunų šeimininkai kone kasdien rašo skundus dėl neva prastos gyvūnų priežiūros prieglaudoje.
„Psichologinis teroras. Įvairių instancijų siuntinėjimai, įžeidinėjimai viešose erdvėse, gąsdinimai. Pradedame mąstyti, ką mums dabar daryti, kaip elgtis, nes neįmanoma. Mes pradedame bijoti gelbėti gyvūnus, nes jie sako, kad čia yra labai blogos sąlygos. Tik jie neįvertina, kad ne mes šunis atėmėm. Atėmė instancijos tam tikros, kurios įvertina tų šuniukų gyvenimo sąlygas“, – apie gyvūnus kankinusių daugintojų elgesį su prieglaudos savanoriais pasakoja D.Valeikaitė.
Savanoriai sako, dėl gyvūnų šeimininkų spaudimo darbe jaučiasi nesaugiai.
„Kiekvieną dieną gaunu pareiškimų iš daugintojų, kad neva persekioju, kad šunis pavogėm, kad neduodam ramiai gyventi. Tragedija. Kiekvieną dieną atvažiuoja nematytos mašinos, sukinėjasi, važinėjasi aplinkui. Neįmanoma“, – apie patiriamą spaudimą ir terorą pasakojo prieglaudos „Būk mano draugas“ savanorė Gustė Valeikaitė.
„Man baisu pasidarė. Aš ir parašiau, kad nenoriu dirbti tokiom sąlygom. Darbų daug, gyvūnus reikia prižiūrėti, o čia ateina žmonės, maišo. Labai negerai“, – apie situaciją dėl daugintojų priekabių sakė prieglaudos „Būk mano draugas“ darbuotoja Andžela Štreikienė.
Šunų šeimininkai skundžia ir Tauragės pareigūnus, kurie priėmė sprendimą gyvūnus perduoti į prieglaudą.
„Neteisėtai atvykom, kad atvykom ne darbo metu, kokią turėjome teisę, buvome su civilio rūbais, kad išjungėm šviesą, kad išgąsdinom šuniukus, kurie yra prastos sveikatos, kad pavogėm bliudelius ir guolius, kad įsilaužėm. Visiškai absurdiški ir neadekvatūs skundai“, – daugintojų priekabes vardija Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktoriaus patarėja Aušra Stumbrienė.
Tačiau 26 šunų netekęs jurbarkietis įsitikinęs, kad prieglaudoje sąlygos laikyti konfiskuotus gyvūnus yra netinkamos.
„Aš pats ten buvau ir mačiau blogas sąlygas. Užfiksavau jas, bet atvažiavo Klaipėdos veterinarijos tarnyba, patikrinto ir pasakė, kad tai geros sąlygos. Tarkim, jei pas mane veislyne būtų tokios sąlygos, iškart konfiskuotų šunis arba lieptų susitvarkyti kuo skubiau. O ten sako – geros sąlygos“, – nepasitenkinimą liejo konfiskuotų šunų šeimininkas Laimonas Sniečkus.
Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnyba tikina sulaukusi dviejų skundų, tačiau dėl vykstančių teisėsaugos tyrimų, detalių neatskleidžia.
„Mes esame gavę iki šios dienos du pranešimus. Domisi gyvūnais, kurie buvo paimti globai į „Būk mano draugas“. Bet šiuo metu mes negalime suteikti papildomos informacijos, nes vyksta ikiteisminiai tyrimai“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento inspektorė Renata Tamoševičienė.
Iš viso į prieglaudą „Būk mano draugas“ nuo rugsėjo mėnesio iš daugyklų Kretingos, Tauragės, Jurbarko rajonuose ir Rietavo savivaldybėje buvo atvežti 96 šunys.
