Kipštų kaime (Joniškio r.) su šeima gyvenantis J.Staškevičius žirgų odontologo licenciją turi nuo 2009 metų.
Veterinarų šeimoje užaugęs vyras žirgus myli nuo vaikystės. Tėvams išsiskyrus ir tėvui išvykus į Vokietiją Julius ten nuo paauglystės leisdavo vasaras. Vaikinas uždarbiaudavo žirgynuose – išjodinėdavo žirgus, atlikdavo įvairius pagalbinius ūkio darbus.
J.Staškevičius porą metų studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, bet veterinaru netapo. Jį paviliojo kur kas labiau išskirtinė veikla.
Žirgų odontologijos Julius mokėsi pas geriausią šios profesijos atstovą Vokietijoje – Martiną Grellą. Toje pačioje šalyje jis baigė žirgų kalvių mokyklą.
Tokius specialistus kaip J.Staškevičius mūsų šalyje galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais.
Jis rūpinasi įvairių veislių sportinių ir darbinių žirgų dantimis bei kanopomis. Be to, vyras ne vienus metus prižiūri Kauno zoologijos sodo kanopinius gyvūnus – ponius, asilus, lamas, zebrus.
Du kartus per metus J.Staškevičius vyksta į Vokietiją, kur prižiūri 300 žirgų, dalyvauja tobulinimosi kursuose.
Julius pusantro hektaro ūkyje antrus metus gyvena su žmona, taip pat didele žirgų mylėtoja Laura (26 m.), sūnumis Arijumi (6 m.) ir Juliumi (4 m.). Sodyboje šeima augina šešis žirgus (du iš jų – poniai), du šunis ir katiną. Draugų ūkyje jie laiko savo avį.
– Senelis pasakojo, kad perkant arklį pirmiausia patikrinami jo dantys. Juk yra posakis, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.
– Pagal dantis galima labai tiksliai nustatyti žirgo amžių iki 10–12 metų. Vyresnio – maždaug su dvejų metų paklaida.
Senovėje žirgo įsigijimo, kilmės dokumentų nebūdavo, tad sudarinėdami sandorį žmonės pasitikėdavo pardavėjo žodžiu ir savo žiniomis apie gyvūno dantis.
Net ir dabar pasitaiko, kai dokumentuose būna parašytas vienas žirgo amžius, o apžiūrėjus dantis matyti, kad jis kur kas jaunesnis ar vyresnis.
Žirgų odontologija yra ne gydymo, o daugiau priežiūros mokslas.
Kai žirgo dantys tvarkingi, neskausmingi, jis gali įprastai kramtyti, nenukentės jo skrandis, žarnynas, širdis.
O jeigu kalbėsime apie žirgo kanopas, yra toks posakis: „Geras kalvis – pusė daktaro.“
Turėdamas problemų dėl kanopų žirgas negali normaliai judėti. Dėl to nukenčia visas judėjimo mechanizmas: raumenynas, kaulai, sausgyslės. Tad mano profesionalumas daro įtaką žirgo gyvenimo kokybei.
– O kaip vyksta žirgo dantų apžiūra?
– Apžiūrėti žirgo burną galiu plikomis rankomis. Pražiodau ir įkišu ranką iki alkūnės, nes paskutinis dantis yra beveik po akimi.
Žirgas nespirs ir pirštų nenukąs, jei jo neprovokuosi, neužgausi, nepanikuosi. Apžiūra trunka apie 5 minutes.
Tada galiu pasakyti, ar žirgas turi problemų, kokios jos.
Žirgų dantys neplombuojami. Jų struktūra visiškai kitokia nei žmogaus. Jų dantys nuolat auga maždaug iki 23 metų ir yra pakrypę 15–28 laipsnių kampu.
Jei žirgas taisyklingai kramto, jo dantys per metus paauga 2 milimetrus, jei netaisyklingai – pailgėja 3–4 milimetrus.
Jei žirgas maitinamas netaisyklingai (šienu, šiaudais, grūdais – tuo, ko nereikia nukąsti), krūminiai dantys sudyla daugiau nei priekiniai.
Laikui bėgant dėl to atsiranda sąkandžio disbalansas, per daug apkraunamas žandikaulio sąnarys. Be to, dantys nelygiai dyla, susidaro aštrūs kampai, kurie skausmingai žaloja žiaunas ir liežuvį.
Žirgams iki 5 metų pasikeičia net 32 dantys. Klibantys dantys trukdo normaliai ėsti, todėl tokią problemą reikia kuo greičiau pastebėti, kad odontologas skausmingus dantis pašalintų.
– Koks tas jūsų daktaro lagaminėlis?
– Lagaminėlis sveria apie 40 kilogramų. Dalis įrankių elektriniai. Turiu ir reples dantims rauti.
Jeigu lyginsime su žmonių dantų taisymo įrankiais, maniškai gal 10 kartų didesni.
Esminė mano darbų dalis – dantų šlifavimas siekiant panaikinti aštrias briaunas.
Krūminių dantų šlifavimas trunka nuo 15 minučių iki pusvalandžio. Visų priekinių ir krūminių dantų korekcija trunka nuo pusės valandos iki 45 minučių. Tokios procedūros kaina – nuo 30 iki 90 eurų.
Dantys ir raunami, ir šlifuojami žirgui stovint.
Pirmiausia suleidžiama nuskausminamųjų ir taikoma silpna narkozė, kad žirgas būtų apdujęs, bet nenuvirstų.
Klibančio krūminio danties rovimas trunka nuo pusės valandos iki 45 minučių. Jei dantis yra pūliuojantis, bet nėra klibantis, procedūra ilgesnė.
Ilgiausia operacija, kurią teko atlikti, truko 6 valandas.
Žirgas net ir po nuskausminimo reaguodavo. O aš klibinau ir klibinau dantį, kol pagaliau pajutau, kaip nutrūksta nervai. Tada žirgas aprimo, nujausdamas, kad pagaliau viskas baigsis.
O aš jau išklibintą dantį traukiau dar tris su puse valandos.
Tvarkydamas dantis kas 20 minučių padarau trijų minučių pertrauką, kad žirgo žandikaulis atsigautų, ir vėl tęsiu procedūrą.
– Vadinasi, odontologui reikia būti ir fiziškai stipriam?
– Nuo mokyklos laikų mėgau pakilnoti svarsčius, galiausiai susižavėjau jėgos trikove – studijų tuometėje Lietuvos veterinarijos akademijoje metais esu tapęs tarptautinių studentų žaidynių Estijoje vicečempionu, Lietuvos jėgos trikovės vicečempionu svorio kategorijoje iki 90 kilogramų.
Kol mokiausi aukštojoje mokykloje, porą metų iš eilės buvau tituluotas geriausiu metų sportininku.
Neturėdamas daug jėgos ir ištvermės negalėčiau būti ir žirgų kalviu. Norint eiklaus, stambaus žirgo užpakalines kojas pakaustyti ar kanopą apdrožti profesionaliam kalviui pirmiausia reikia atlaikyti į jo strėnas atremtą žirgo kelį su daliniu svoriu, kuris kartais siekia ir iki pusės tonos.
– Ar reikia specialaus pasirengimo norint užmegzti kontaktą su žirgu?
– Reikia gerai žinoti žirgo psichologiją ir jį gerbti.
– Su būsima žmona Laura jus suvedė meilė žirgams?
– Laura meilę žirgams paveldėjo iš tėvo, kuris, nors būdamas miestietis, veržėsi į kaimą – arčiau arklių, kuriuos prajodinėdavo, su kuriais žemės ūkio darbus nudirbdavo.
Nuo 10 metų Laura intensyviai lankė žirginio sporto treniruotes jaunųjų gamtininkų centre Šiauliuose, po kurio laiko paskui trenerę atsekė į Naisių žirgyną.
Ten tuo metu dirbau žirginio sporto treneriu ir žirgų odontologu. Taip mudu susipažinome.
Įprastai bendravome gal metus, po to ėmiau ją merginti. Laura nepasidavė mano vilionėms. Gal bijojo, kad tarp mūsų – septynerių metų skirtumas. Laurai buvo 16 metų, man – 23-eji.
Norėdamas įrodyti nuoširdžią meilę nutariau padovanoti patį brangiausią, ką tuo metu turėjau, – savo žirgą.
Man buvo vos 18 metų, kai visų metų žirgų išjodinėtojo uždarbį Vokietijos žirgyne paaukojau savo svajonei – nusipirkau gražuolį Oldenburgo veislės žirgą Don Otello.
Laura žinojo, ką man reiškia tas žirgas, tad nustebusi pasakė, kad negali priimti tokios dovanos.
Tada jai pasakiau, kad dabar turiu ir kitą svajonę. Po trejų metų ji išsipildė – Laura tapo mano žmona.
