Apie augintinių poreikius, nuotaikas, intencijas dažniausiai sužinome iš gyvūnų kūno kalbos – jei tik skiriame laiko jai suprasti. Kuo atidžiau stebime savo augintinius, tuo geriau imame išmanyti gyvūnų kūno reakcijas. Pavyzdžiui, dėmesingi šeimininkai labai gerai žino, kada jų šuo patenkintas, o kada katė nori būti palikta ramybėje.
Kadangi kačių ir šunų kilmė, medžiojimo būdai bei prisitaikymas prie aplinkos yra skirtingi, subtilūs jų kūno kalbos skirtumai lemia, jog katės ir šunys nesupranta vienas kito. Ir nors kačių ir šunų kūno kalba kartais būna labai panaši, vis dėlto reikšmės dažnai yra visiškai priešingos.
Pavyzdžiui, draugiškai nusiteikęs šuo gali vaikyti katę tiesiog norėdamas žaisti, tačiau katė šuns veiksmus greičiausiai interpretuos kaip galimą grėsmę. Nes šunys mėgsta žaisti vaikydamiesi vienas kitą, tuo tarpu žaisdamos katės mėgsta tykoti ir imituoti puolimą iš pasalų.
Toliau pateikiami esminiai skirtumai tarp šuns ir katės kūno kalbos, apie kuriuos žinodami lengviau suprasite, kodėl katė ir šuo nesutaria, t. y. paprasčiausiai nesupranta vienas kito.
Aukštai pakelta uodega. Kai katė laiko atpalaiduotą uodegą iškeltą aukštyn, tai gali reikšti, kad ji yra draugiška ir atsipalaidavusi. Kuo katės uodega vertikalesnė, tuo ji labiau pasitiki savimi. Tačiau jei aukštyn pakelta uodega pašiaušta, išsipūtusi, o nugaros kailis yra stačias ir pašiauštas, išpūstas, tai dažniausiai rodo stiprų išgąstį ir galimą gynybinę reakciją ar agresiją.
Jei šuns uodega iškelta tiesiai į viršų ir sustingusi, arba juda labai maža amplitude, tai rodo didelę įtampą ir byloja, kad šuo gali pulti. Atsipalaidavusio šuns uodega laikoma neutralioje, veislei ar kūno sudėjimui būdingoje padėtyje – dažniausia vienoje linijoje su nugara, nors kai kurių šunų uodegos riestos ar natūraliai nuleistos.
Uodegos vizginimas. Plačiai į šonus vizganti atpalaiduota šuns uodega rodo susijaudinimą, dažnai tai būna džiaugsmas. Kartais – azartas ar noras žaisti, tačiau tokiais atvejais uodega būna kiek labiau įsitempusi.
Katės uodegos mostais į šonus parodo nepasitenkinimą, jei į šonus juda tik galiukas – katė nežymiai suirzusi ar susijaudinusi. Platūs mostai į šonus per visą uodegos ilgį įspėja, kad katė netrukus gali į darbą paleisti nagus.
Sučiaupta arba atverta burna. Atsipalaidavus tiek šuns, tiek katės burna būna tiesiog sučiaupta. Jeigu oras šiltas, arba šuo yra po fizinio krūvio, jis gali lekuoti. Pažiota katės burna dažnai rodo susijaudinimą. Staiga atsiradęs intensyvus lekavimas tiek šuns, tiek katės atveju gali byloti apie patiriamą stiprų stresą, intensyvų skausmą, susijaudinimą ar paniką.
Išsigandus lūpų kampučiai tempiami atgal, tiek sučiaupus nasrus, tiek pražiojus (tokiu atveju šunų nasrai įgyja raidę V primenančią formą). Katės šią grimasą gali palydėti šnypštimu. Surauktas snukutis, iššiepti dantys rodo, kad gyvūnas patiria labai didelį stresą ir geriau prie jo nelįsti.
Ausys. Katė, kuri pasitiki žmogumi, „sveikindamasi“ laikys ausis priekyje. Jei ausys juda atgal arba trūkčioja, tai gali reikšti abejonę arba nepasitikėjimą žmogumi. Prispaustos prie galvos katės ausys – dažnas baimės ar pykčio požymis.
Susidomėjus šuns ausys „išjuda“ pirmyn, suklusus, nepasitikint, jos kiek pakyla, stačios ir budrios (nulėpausių šunų pakyla tik ausies kaušelis, likusi ausis lieka kabėti). Priglaudę prie galvos šuns ausys gali reikšti labai daug – nuo džiaugsmingo susijaudinimo ir noro bendrauti iki paniško išgąsčio. Tad labai svarbu vertinti ne tik detales, bet ir gyvūno kūno kalbos visumą bei aplinkybes.
Kailis. Katei ir šuniui, kaip ir kiekvienam žinduoliui, būdingas refleksas – piloerekcija, kitaip tariant, plaukų pakilimas. Žmonės linkę tai vadinti „žąsies oda“, o kalbant apie gyvūnus, tiesiog „pasišiaušia“. Paprastai katėms šis refleksas pasireiškia patiriant stiprias emocijas: jaučiant didelę baimę arba ruošiantis kovai.
Tiesa, ypač jauniems kačiukams būdingas žaismingas pasišiaušimas žaidimo metu – taip gyvūnas tobulina bendravimo su gentainiais įgūdžius. Katės, jausdamos stiprias emocijas, dažnai pašiaušia ne tik uodegos ir nugaros kailį, bet ir viso kūno – gyvūnas tiesiog „išsipučia“.
Kai piloerekcija pasireiškia šuniui, tai rodo, kad jis patiria stiprias emocijas: tai gali būti baimės, stresas, susijaudinimas, pyktis ar kažkas kita. Šunys dažnai pašiaušia keterą, kaklo ar nugaros sritis, kartais dalinai pasišiaušia ir uodegos kailis.
Jei pasišiaušęs gyvūnas įsitempęs sustingsta – tai ženklas, kad jis ginsis, tai perspėjimas, į kurį derėtų atsižvelgti. Patiriant didelį stresą, baimę (pavyzdžiui, vizito pas veterinarijos gydytoją metu) tiek šunims, tiek katėms gali padidėti kailio slinkimas – nuo gyvūno tiesiog byra plaukai. Taip pat tokiu atveju gali staiga atsirasti ir pleiskanų.
Šuo su kate – pakankamai skirtingi gyvūnai, kalbantys gan skirtingomis kalbomis, tad jei planuojama auginti juos kartu, pravartu prieš tai pasidomėti gyvūnų elgesiu, charakteriu ir kūno kalba.
Galima rasti daug istorijų, kai šie gyvūnai labai gražiai sutaria, tačiau kiekvienas gyvūnas pasižymi individualiomis savybėmis. Tad apsisprendus laikyti ir šunį, ir katę, vertėtų pasidomėti tiek veislės ypatybėmis, tiek tinkama gyvūnų socializacija (pripratinimu vienas prie kito), tiek auklėjimu.
Informacija paruošta gyvūnų elgsenos specialistės, kaniterapeutės Ugnės Nedzinskaitės ir Monikos Vazgytės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
