Nustebino šeimininkės reakcija
Išgirdę šią istoriją, į karą su nevaldomu šunimi pakilo ir daugiau rietaviškių, kurie kaip kumštis vieningi – jeigu šeimininkė nesugeba suvaldyti savo šuns, vadinasi, jo laikyti negali.
„Šuo buvo ant ilgo pavadėlio, bet be antsnukio. Dukra pradėjo šaukti, bet šeimininkė nieko nereagavo. Labai prašau žmones, gyvenančius šioje gatvėje, nebūti abejingiems tokiems įvykiams“, – prašė S. Čerškuvienė.
Anot rietaviškės, gerai, kad dukra buvo su striuke, tad didžiulio šuns nasrai smarkiai sužaloti negalėjo. Įkąsta negiliai, ranka truputį patinusi, suplėšyta striukė, tačiau išgąstis buvęs didžiulis.
Labiausiai moterį nustebinusi šunį vedžiojusios šeimininkės reakcija: esą išgirdusi mergaitės klyksmą, ji nieko nedariusi. Šuo nubėgęs šalin pats, matyt, išsigandęs šauksmo. O šeimininkė tepasakiusi: „O ką aš padarysiu...“
Užpultos mergaitės mama sakė šia istorija pasidalinusi viešai, kad aplinkiniai gyventojai būtų atsargesni, kad saugotųsi ir saugotų savo vaikus, kurie netoliese gyvena ar šia gatve vaikšto.
„Kol praeini, širdis dreba“
Kad šis vilkšunis išties agresyvus ir piktas bei dažnai laksto laisvai gatvėje, tvirtino ir kiti prie diskusijos prisijungę rietaviškiai.
„Ta gatve net su mašina baisu važiuot, nes tas šuo išpuola į kelią, o eiti pėsčiųjų taku išvis baisu, einant pro šalį reikia pagalį turėt, kad galėtum apsiginti“, – tikino Jūratė.
„Ir aš ne vieną kartą esu ėjusi laukais toli, nes tas šuo puola, loja. Kiek trūksta sudraskyti vaiką. <...> Bijom tos vietos, kol praeini, širdis dreba“, – rašė Danutė.
„Man vasarą ryte taip buvo, važiavau su dviračiu 7 val. ryto ir iš Banienės Birutės kiemo išbėgo vilkinis šuo. <...> Buvo agresyvus, bet pasisekė – išbėgo pati Banienė, nuramino. Baisu pro ten eiti, nes bet kada gali užpulti tas šuo“, – liudijo ir Roma.
„Mes taip pat šiandien su jais susitikome, su mažu vaiku ėjome pro parką, buvo po 17 val. ir, kaip suprantu, tas pats šuo, tik buvo be pavadėlio. Mūsų atveju pasisekė, nes atbėgo katinas ir dėmesį nuo mūsų nukreipė, bet išgąsdino tikrai nemenkai. Šeimininkei suvaldyti tokį šunį yra be šansų“, – rašė Doneta.
Ir čia tik keletas iš gausybės komentarų. Kone visi pasisakiusieji sutartinai tvirtino, kad situacija šioje gatvėje dėl šuns yra nevaldoma. Esą rašomi pareiškimai policijai, kreipiamasi į seniūniją, bet šeimininkė toliau daro savo. O žmonėms pro šalį į darbus reikia eiti, vaikams – į mokyklą. Gyventojai kalbėjo nebežiną, ko griebtis, mat niekas nesikeičia.
„Kol neatsitiks kaip tam vaikui kažkuriam mieste, kur sudraskė veidą, arba tai moteriai, kur vilkšunis ranką nutraukė, tol nieko nebus rimčiau“, – įsitikinusi Vilhelmina.
„Buvo šnekėta“
Kad praeivius puldinėjantis B. Banienės šuo išties yra problema, sakė žinąs ir Rietavo miesto seniūnas Petras Lengvenis. „Daug kartų šnekėta, perspėta, bausta. Ir mamai, ir sūnui sakiau, nes tas vilkšunis jo. Tam kartui sureaguoja, bet praeina kiek laiko – ir vėl tas pats. Jau nebežinau, ką ir bedaryti... Vėl važiuosim kalbėtis su visais“, – patikino seniūnas. Esą po kiekvieno įspėjimo iš moters tik išgirstąs pažadus, kad susitvarkys, dievagojamasi, kad netyčia šuo pabėgęs. Bet ar gali kas tikėti tokiomis kalbomis, jei gyventojai pasakoja nuolat matantys didžiulį vilkšunį palaidą? Rietaviškė Ugnė „Žemaičiui“ sakė per dieną pro B. Banienės namą praeinanti kelis kartus. Ir vis išgąstingai tenka žvalgytis, ar tas šuo neatbėga.
Šiemet tikrino jau penkis kartus
Rietavo policijos komisariato viršininkui Mariui Vaičikauskui situacija taip pat gerai žinoma.
„Yra ten problema su vilkšuniais, pasileidžia“, – patvirtino.
Esą nors dėl Laukuvos gatvėje mergaitę užpuolusio šuns niekas nesikreipė, moteris anksčiau pareigūnų bausta jau ne sykį. Šis namas policijos netgi stebimas akyliau, nes yra įtrauktas prie rizikos taškų. Dėl to policija čia lankosi ne tik tada, kai gauna pareiškimą ar pranešimą dėl palaido šuns.
„Per šiuos metus lankėmės jau penkis kartus. Tai išeitų, kad kas du mėnesius, – patikslino. – Aiškinam, įspėjam. Bet paskui viskas vėl iš naujo...“
Esą policija gali „auklėti“ tik baudomis ir įspėjimais. Atimti šunį iš šeimininkų ji negali – konfiskavimo įstatymas nenumato.
Iš B. Banienės paimti šunį būtų galima tik tokiu atveju, jeigu jis būtų neprižiūrimas: laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, nešeriamas, galbūt pjudomas, kitaip kankinamas. Bet tokį sprendimą po veterinarų patikrų turėtų priimti teismas. O šiuo atveju šuo, pasak komisaro, yra prižiūrimas, šeriamas, turi voljerą.
M. Vaičikauskas kvietė pačią bendruomenę aktyviau įsitraukti į šios problemos sprendimą. Esą nepakanka policijai pranešti, jog šuo laksto palaidas ar vedžiojamas netinkamai.
„Atvažiuojam, o jis jau uždarytas... Reikia įrodymų“, – aiškino viršininkas.
Jis ragina gyventoju fotografuoti, filmuoti, vaizdo registratoriais fiksuoti, aišku, jeigu tomis aplinkybėmis įmanoma, nuo grandinės paleistą šunį ar tai, kad jis vedžiojamas netinkamai, ir pareiškimą su prisegtomis nuotraukomis ar vaizdo įrašu kelti į portalą epolicija.lt.
„O dabar iš vienos pusės skundžiasi, iš kitos – kaip čia filmuosi savo kaimyną, kaip skųsi... Kažkas turi padaryti už juos“, – kalbėjo M. Vaičikauskas, tikėdamasis bendruomenės aktyvumo, ir žadėjo, kad pareigūnai pas B. Banienę netrukus vėl apsilankys.
„Kad kiekvienas taip prižiūrėtų, kaip aš“
„Žemaitis“ susisiekė ir su pačia vokiečių aviganių veislės šunį laikančia B. Baniene. Moteris iškart ėmė aiškinti, kad šuo yra prižiūrimas – pasą turintis, nuolat skiepijamas, vedžiojamas tik už pavadžio ir tik su antsnukiu.
„Kad kiekvienas taip prižiūrėtų, kaip aš prižiūriu“, – pridėjo.
Moteris apie savo kalytę Dorą atsiliepė kaip apie draugišką vaikams – esą jie, eidami pro šalį, net prašosi ją paglostyti, o ši mielai leidžiasi.
Teko šeimininkę pertraukti ir priminti, kad dėl šio „draugiško“ šuns ji ne karta yra bausta ir kad tik prieš kelias dienas jis įkando mergaitei.
Tuomet B. Banienė viską versti ėmė atsitiktinumams – esą palaidas šuo niekada nelakstąs, o pastarąjį kartą tiesiog išsilaisvinęs iš jos rankų.
„Išsinėrė, nes katinas pasitaikė. Aš sveriu 54 kilogramus, ji – 60“, – dėstė B. Banienė. Ir aiškino minėtąjį kartą šunį sutramdžiusi, o S. Čerškuvienės atsiprašiusi.
Bet sutikti su tuo, kad šuo dažnai laisvas laksto po gatves, nenorėjo. Esą tokios kalbos – nebent iš kažkokio pavydo arba keršto. Dar esą gali būti, kad jos Dora paprasčiausiai yra painiojama su kitais šunimis – aplink kaimynai daug panašių turį.
Visi incidentai – per atsitiktinumą?
„Mes turim didelę savo teritoriją, bus kokie du sklypai, tai kam jai po gatvę bėgioti. Apskritai dabar, kai šąla, kambary daugiau laikau, o kai išvedu – tik su pavadžiu ar antsnukiu, tik tąsyk jis buvo nusisukęs“, – pasakojo B. Banienė.
Ankstesnes baudas policijoje moteris taip pat „nurašė“ atsitiktinumams, kai šuo netikėtai, netyčia pabėgo – sako iš jų pasimokiusi.
Išsigynusi, kad vilkšunis laksto palaidas, B. Banienė vis dėl to žadėjo, jog sūnus baigs tverti tvorą palei kelią ir jau tada tikrai jokių nesusipratimų nebus.
Nori nenori, atrodo, šuns šeimininkė šįsyk išties yra priremta prie sienos ir pažadais jau neatsipirks. Mat į jos kiemą vėl nukreiptos ir seniūno, ir policijos, ir fondo „Lietuva – gyvūnams“ atstovės Sigitos Meškauskės akys. Pastaroji „Žemaičiui“ pasakojo jau buvusi pas B. Banienę, žadėjo jos kiemą stebėti ir dažniau. Tad šeimininkė turės užtikrinti, kad šuo neišbėgs už kiemo ribų ir bus vedžiojamas taip, jog panašūs įvykiai nebepasikartotų.
