Po savaitės lrytas.lt pasidomėjo, kaip sekasi iš siaubingų sąlygų išgelbėtam keturkojui.
Negalėjo praeiti pro šalį
„Nebegalėjau praeiti, čia jau peržengtos visos ribos. Visas dumblinas, temperatūros gi dabar minusinės, žiema artėja ir paskutiniu metu pamačiau, kad net ausytė visai, ar ištinus, ar kažkas nuo šalčio. Jeigu taip palikti situaciją , jis praktiškai ir numirtų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos „Reporterio“ žurnalistams sakė susirūpinęs panevėžietis.
Aiškėja, kad tarp metalinių garažų voljerą surentė ir šunį įkurdino vieno garažų savininkas. Esą tikrasis šuns šeimininkas nežinomas.
„Jis atklydęs iš kažkur, o iš kur – nežinau. Davėm skelbimą, niekas neatsiliepė, niekam nereikalingas, taip ir būna jis čia“, – apie siaubingomis sąlygomis laikomą keturkojį sakė Antanas.
Kadangi, kaip tikina vyras, tikrasis šeimininkas neatsirado, čia garažus turintys žmonės jį pamaitina. Bosu vadinamas senas vokiečių aviganis tapo savotišku sargu.
Šunį karts nuo karto paglobojantis panevėžietis nesipriešino, kad nusenęs ir pasiligojęs keturkojis butų išvežtas į prieglaudą.
„Būtų mano asmeniškai, tai aš neduočiau, bet kai ne mano – nieko nepadarysiu“, – kalbėjo Antanas.
Išgelbėtas, bet laiminga pabaiga – toli
Prieglaudoje įkurdinamas keturkojis iškart apsiprato.
„Gal šunys jaučia, kad čia bus geriau. Niekas ten juo nesirūpino, ten tie kakučiai nevalyti neaišku kiek metų, kiek, matyt, pats ištrypia, tiek ir išvalyta. Pats visas aplipęs jais, ausytei egzema, ausų galiukai nukandžioti musių“, – apie šunelio būklę pasakojo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.
Panevėžio gyvūnų globos draugijos įkūrėja sako, kad prieglaudos niekam nebereikalingų keturkojų perpildytos. Daugėja nusenusių, ligotų.
„Mirė senelis, mirė tėvai, namus vaikai ir anūkai pasiima, o šunų, deja, ne. Palikimas yra, o gyvūnų nebereikia ir jie taip atkeliauja pas mane“, – sakė R.Liberienė.
Moteris net dalį savo sodybos pavertė šunų senjorų namais – kur nusenę ir niekam nebereikalingi keturkojai slaugomi ir prižiūrimi iki savo gyvenimo pabaigos.
Mėsa – iki gyvenimo pabaigos
Pasidomėję, kaip sekasi išgelbėtam Bosui, lrytas.lt sužinojo, kad pasikeitė ne tik šunelio išvaizda, bet ir vardas. Taip pat R.Liberienė suteikė naujausios informacijos apie šunelio būklę.
„Šuo kantriai atlaikė ilgas grožio procedūras, po kurių tapo nerealiai gražiu šunimi. Tiesa, po grożio procedūrų dar laukė svarbus išbandymas – vizitas pas veterinarą. Čia jau jis użtruko: pilnai apżiūrėtas nuo priekinių letenų iki uodegos galiuko. Priimtas sprendimas – nedelsiant operuoti skaudančią użdegiminę ausytę. Operacija praėjo sklandżiai, paskirtas pooperacinis gydymas.
Ir štai, atliktos procedūros, kurias atlikto savo srities profesionalai, likimo nuskriaustą keturkojį pavertė visai kitu šunimi“, – rašoma VšĮ „Rūtos užuovėja“, kur šiuo metu yra šunelis, socialiniame tinkle.
Po procedūrų anksčiau dumble ir savo išmatose gyvenęs šuo pasikeitė neatpažįstamai: išplautas, iššukuotas kailis blizgėjo ir Bosas Meškis kvepėjo iš tolo.
„O čia jau savaime kyla klausimas: GAL KAS NORITE „ĮSIŠUNINTI“ šį milžiną? BOSAS MEŠKIS protingas, ramaus būdo, neturintis jokios agresijos, draugiškas ir paklusnus šuo. Tiesiog idealus keturkojis. Beje, BOSAS MEŠKIS labai tvarkingas, visus gamtinius reikalus atlieka lauke. Šis milžinas nesiskundżia apetitu. Tik štai, yra vienas niuansas – nelabai noriai valgo sausą ėdalą, o jau mėsytės labai labai nori ir ėda pasičepsėdamas su didżiausiu apetitu. Matyt, kad jam labai labai skanu...“, – skelbiama „Rūtos užuovėjos“ feisbuke.
Tiesa, pasak prieglaudos vadovės Rūtos, atsirado geradarių, kurie pasižadėjo milžiną aprūpinti skaniu maistu iki jo dienų galo, tačiau saugių, šiltų ir namų šiam šuniui reikia ne ką mažiau, nei bet kuriam kitam.
Aplankė netikėtas svečias
Lrytas.lt susisiekė su prieglaudos vadove Rūta, kuri patikino, kad šis šunelis – nuostabus ir vertas tik paties geriausio per jam likusias dienas.
„Jis nuostabiai tvarkingas šuo“, – globotinį gyrė Rūta.
Vadovės teigimu, Bosas Meškis dabar gyvena namuose ir jo nė karto neištiko nelaimė – šunelis net ir daugybę laiko laikytas siaubingomis sąlygomis moka pasiprašyti į lauką ir gamtinius reikalus atlieka ten.
R.Liberienę nustebino netikėtai prieglaudoje apsilankęs vyras, kuris tvirtino nesantis šuns šeimininkas, tik kartais jį pašeriantis, ir net atvežė lauktuvių bei teiravosi ar galėtų Bosą Meškį pasiimti.
„Pasakiau, kad jei šuo turėtų normalų voljerą su grindimis, stogu ir būda – tada taip“, – sakė Rūta ir pripažino, kad šuo nepaprastai džiaugėsi kai vyras jį aplankė.
Pasak prieglaudos, praėjus gydymo laikotarpiui keturkojis bus paskiepytas ir sučipuotas. Norintys priglausti šį geraširdį milžiną ir suteikti jam nuostabų likusį gyvenimą turėtų kreiptis į „Rūtos užuovėją“.
