Užsimojus pažaboti daugintojus, kai kuriuos oficialius veislynus, nepaisant jų ilgamečio darbo, patirties bei tarptautinių įvertinimų, užgriuvo tikrintojai.
Buvo mestas šešėlis ne tik atsakingai veiklai, bet ir šunų veislėms, veislynus prižiūrinčioms institucijoms, veterinarijos gydytojams, pareigūnams.
Sąžiningų veisyklų atstovų teigimu, tokia padėtis susiklostė todėl, kad šiandien dalis visuomenės daugintojus bei veisėjus sutapatina, nors jie turi visiškai skirtingus tikslus ir misijas.
Šunų veisimas – hobis ar pelningas verslas?
Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentė Ramunė Kazlauskaitė atkreipia dėmesį, kad nelegalių šunų daugintojų problema aktuali ne tik mūsų šaliai. Pasak jos, pogrindinės šunų daugyklos veikia ir užsienyje, todėl LKD pozicija nekinta: visuotinis gyvūnų ženklinimas, visuomenės švietimas ir poįstatyminių aktų veiksnumas (sureguliavimas) gali eliminuoti šunų daugyklas.
Nelegalių daugintojų klausimas Lietuvoje buvo keliamas jau ne vienerius metus. LKD nuolat šviečia visuomenę įspėdama nepirkti keturkojų iš daugintojų, taip pat pataria, kaip nebūti apgautiems. LKD Mokymo centro iniciatyva prieš penkerius metus startavo ir „Atsakingo šeimininko akademija“ – nemokamos paskaitos būsimiems šunų augintojams. Daugintojų problema ne kartą buvo aptarta ir su politikais bei gyvūnų gerovės specialistais, siūlyti įvairūs sprendimo būdai, bet didelių pokyčių nepasiekta.
R. Kazlauskaitės teigimu, Lietuvoje veikiantys oficialūs veislynai veisia aukščiausius standartus atitinkančius šunis, kartu suteikdami jiems geriausias gyvenimo sąlygas. Todėl ir pati veislynų misija yra visiškai priešinga daugykloms: „Mūsų veisėjai, nepriklausomai nuo to, kiek jie laiko šunų, atsakingai rūpinasi augintiniais.
Veisdami laikosi griežtų reikalavimų, kurie gali pasirodyti esą pertekliniai kitoms šunų mylėtojų organizacijoms, o tuo labiau daugintojams. Šunų veisimas daugumoje atvejų yra tik hobis, veisėjų pajamų šaltiniai dažniausiai yra kiti, o tuo metu daugintojų tikslas yra pats paprasčiausias – generuoti pelną. Gyvūnų gerovė, sveikata ar poreikiai daugintojų nedomina“.
Šunų pirkėjai prisidėjo prie daugintojų suklestėjimo
Visuomenėje žinoma taksų veisėja Skaiva Jasevičiūtė teigia esanti pasipiktinusi susiklosčiusia situacija, kurią nulėmė patys žmonės, įsigydami augintinius iš daugintojų. „Jie daugina nesveikus tiek psichiškai, tiek fiziologiškai šunis, kurie nukeliavę į naujus namus, nuvilia šeimininkus ir jie nusivilia visa veisle.
Žmonės, kurie taupydami įsigyja taksų veislės šunį iš daugintojų, vėliau rašo man ir verkdami klausia, ką daryti su nepageidaujama agresija, sveikatos problemomis. Juk savo daugintojui negali parašyti, nes jis seniai tave pamiršo“, – apie savo patirtį pasakoja S. Jasevičiūtė.
Pasak žinomos moters, pirkėjai patys suformavo paklausą, o daugintojai greitai aptiko nišą, kur galima pasipinigauti. Todėl, S. Jasevičiūtės nuomone, kol tokių žmonių bus, daugyklos ir toliau dirbs. Jai taip pat apmaudu ir dėl to, kad žmonės vis dar neatskiria atsakingo šunų veisėjo nuo daugintojo.
„Mes turime kuo daugiau kalbėti ir šviesti žmones, kad jie išmoktų, kaip atskirti veisėją nuo daugintojo, kad išmoktų pasirinkti. Kad suprastų, jog mūsų veiklą reguliuoja veislės mylėtojų klubai, Lietuvos kinologų draugija. Galų gale, mes dirbame labai daug tam, kad naujieji šeimininkai turėtų sveiką ir stabilų šunį“, – aiškina S. Jasevičiūtė.
Kyla grėsmė oficialiems šunų veislynams
S. Jasevičiūtei antrinanti Kauno „Tauro Kennel“ veislyno, kuriame veisiami Maltos bišonai, garbanotieji bišonai bei vokiečių nykštukiniai špicai, įkūrėja bei savininkė Janita Januškauskaitė-Plungė akcentuoja, kad nelegalių daugintojų klausimas Lietuvoje buvo keliamas jau ne vienerius metus. Pašnekovė džiaugiasi, kad paviešinus kraupias istorijas, valdžia ir visuomenė pagaliau atkreipė dėmesį į šią opią problemą.
„Labai sunku stebėti situaciją, kai dori veisėjai, kurie iš tikrųjų yra pasišventę savo darbui, negaili nei savo laiko, nei jėgų, yra sugretinami su daugintojais. Pastarieji į tai žiūri tik kaip į verslą, kai tuo metu profesionalūs kinologai turi savo viziją, tikslą, kurio siekia aukodami savo asmeninius tikslus, hobius ir finansus. Dalis visuomenės šio skirtumo nesupranta ir ne tik mums meta nepagrįstus kaltinimus bei viešai šmeižia, bet netgi vykdo išpuolius“, – sako veislyno įkūrėja.
Savo ruožtu valų korgių veislyno „Gyvatės ašara“ įkūrėja Livija Zizevskė tikina, kad LKD veisėjams rūpėjo ir rūpi gyvūnų gerovė, todėl įstatymų bei reglamentų veislynuose laikomasi.
„Šiuo metu, kai galų gale sprogo daugyklų burbulas, to sprogimo bangos ritasi ir per oficialius veisėjus. Norisi tikėti, kad šis vajus nebus momentinis, tiesiog viską išgriaunantis ir vėl pamirštas.
Viliuosi, kad visos institucijos, sprendžiančios gyvūnų gerovės problemas, turės pakankamai kompetencijos, resursų ir noro veikti. Tik svarbu, kad būtų veikiama teisėtai, nesupriešinant visuomenės“, – pabrėžia L. Zizevskė.
Šveicarų zenenhundų klubo prezidento Eriko Piskunovo nuomone, naudingiausia būtų, jei šioje istorijoje kiekvienas darytų savo darbą: savanoriai apie įtartinas daugyklas praneštų veterinarijos tarnyboms ir policijai, o atitinkamų žinybų pareigūnai atliktų savo darbą – patikrintų, ar konkrečioje vietoje vykdoma legali veikla, ar ne.
„Kyla dviprasmiškų jausmų, kai viskas suplakama į vieną vietą – tiek legalūs veislynai, entuziastai, kuriems šunų veisimas yra hobis, tiek nelegalūs daugintojai, kurių vienintelis tikslas – pinigai. Dabar gi pagrindinė žala, kad visuomenėje formuojama nuomonė, neva visi veisėjai yra nusikaltėliai.
Labiausiai neramina tai, kad puolami būtent legalūs veislynai, nes jie geriausiai matomi ir lengviausiai pasiekiami. O daugyklos patyliukais tęs savo veiklą“, – motyvuoja savo požiūrį E. Piskunovas.
