Gyvūnų teisių gynėjams pradėjus viešinti baisius vaizdus iš veisyklų ir pirštu badyti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbo spragas, pastaroji metė dideles pajėgas, skirtas patikrinti užplūdusią skundų laviną.
Pastarųjų kelių savaičių darbo rezultatai išties šokiruoja – šiuo metu VMVT atlieka net 79 tyrimus dėl negalių veisyklų ar netinkamai prižiūrimų gyvūnų legaliose įstaigose.
„Devynis ikiteisminius tyrimus vykdo policija, likusius 70 atvejų tiria VMVT. Jau nustatyta 13 nelegalaus gyvūnų veisimo atvejų ir 4 registruotuose veislynuose nustatyti įvairaus pobūdžio pažeidimai. Per pastarąsias dvi savaites tyrimų metu rasti 882 šunys, 84 katės ir 9 kitų rūšių gyvūnai. Laikinai globai paimta arba savininkų sutikimu atiduoti 354 šunys, 19 kačių ir trys kitų rūšių gyvūnai“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ skaičius vardijo VMVT vadovas Darius Remeika.
Pagrindinis ginklas – žinomas, žada greitą pergalę
Veisyklų skandalas atskleidė, kad žiaurus elgesys su gyvūnais ir nelegali prekyba Lietuvoje – itin opus klausimas. D.Remeika negalėjo atsakyti, kodėl VMVT savo sistemą susitvarkė tik sukilus gyvūnų teisių gynėjams, tačiau tikino, kad situacijai suvaldyti yra privaloma ir politinė valia.
„Viskas prasideda nuo privalomojo ženklinimo. Jeigu Lietuvoje vėl įsigaliotų privalomasis ženklinimas, nes jis galiojo 2016 metais, tai stipriai prisidėtų prie tvarkos. Privalo būti privalomas gyvūnų ženklinimas, bendra gyvūnų įvežimo į Europos Sąjungos šalis nekomerciniais tikslais tvarka, bendras tarpinstitucinis darbas. Galima šią bėdą gana greitai išspręsti, o viso to bazė – privalomas gyvūnų ženklinimas“, – kartojo D.Remeika.
Pasak VMVT vadovo, jau ruošiamas kreipimasis į Europos komisiją (EK) dėl privalomos gyvūnų įvežimo tvarkos.
Norima, kad į ES gyvūnai nekomerciniais tikslais būtų įvežami pagal tą pačią tvarką. Lietuviai jau turi Latvijos, Estijos ir Lenkijos pritarimą.
„Gyvūnų įvežimas nekomerciniais tikslais – labai ženklus ir juos įvežus į Europos Sąjungą, tie gyvūnai prapuola, – sakė D.Remeika. – Aš manau, kad įvedus įstatymines ir poįstatymines pataisas, įsijungus teisėsaugos institucijoms, VMI, visuomenei pranešant, ši problema bus eliminuota per artimiausius mėnesius.“
Prireikė naujų darbuotojų
Vos tik prasidėjus daugyklų skandalui gyvūnų teisių gynėjai turėjo daugybę pastabų VMVT inspektoriams – kaltino šiuos neveiksnumu. Dažnai buvo pabrėžiama, kad šie neatvyksta laiku arba atvykę neapžiūri aplinkinių vietų, o stebi tik registruotas patalpas.
Pasak D.Remeikos, šiuo metu problemos išspręstos, o iki šiol VMVT darbas strigo dėl to, kad tarnyba atlieka ir kitas funkcijas.
„Šiuo metu mobilizavome pajėgas ir nedarome kitų darbų. Lietuvoje esame atsakingi už 48 funkcijas: importas, eksportas, tranzitas, gyvūnų užkrečiamosios ligos, maras, gripas, visokios paramos. Šiuo metu sustabdėme dalies funkcijų vykdymą, nes 50 procentų pajėgų teritorinėse tarnybose užsiima tik gyvūnų gerovės kontrole“, – pasakojo D.Remeika.
Pasak jo, dabar VMVT inspektoriai kartu su policijos pareigūnais ir VMI į įvykio vietą privalo atvykti per 2 valandas. Tarnyba jau turi ir budėjimo grafikus.
„Gavome daug pranešimų. Buvo, kad ir iš vienos vietos gauta 20-40 pranešimų. Buvo nemažai to chaoso, kadangi tai buvo tokia karšta gyvūnų gynėjų operacija. Nebuvo lengva, nes iki to momento neturėjome budėjimo. Dabar jau kartu su policijos pajėgomis budime 24 valandas per parą. Tai reikalauja didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių, tačiau jau antrą savaitę budime ir greitai vykstame į įvykio vietą“, – sakė D.Remeika.
Siekiant užtikrinti budėjimus VMVT samdė ir 13 naujų darbuotojų.
