Šimtai prie Kauno pilies su plakatais susirinkusių gyvūnų gerovei neabejingų žmonių rugsėjo 12 d. skandavo „Atėjo laikas kalbėti už tuos, kurie kalbėti negali“, „Uždarykite daugyklas. Išgelbėkite šunis ir kates“.
Gyvūnų teisų gynėjai garsiai pareiškė poziciją, jog laukti negalima – atėjo metas kovoti su nelegaliai gyvūnus dauginančiais ir skriaudžiančiais asmenimis.
Akcijos iniciatorius veterinaras P.Morkūnas sakė, jog pastaruoju metu nuolat girdime apie tai, kad skirtingose vietose randami vis nauji karštieji taškai, kuriuose gyvūnai laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, jie skriaudžiami, gyvūnais prekiaujama be dokumentų.
– Kokius pagrindinius reikalavimus kėlėte inicijuodamas eitynes Kaune? – „Laikinoji sostinė“ paklausė P.Morkūno.
– Akcija organizuota tam, kad suvienytume žmones ir parodytume, kokia tai didelė problema. Mastas stebina. Mes dar daug nežinome, tačiau tiesa kasdien vis labiau skverbiasi.
Reaguodami į šalį krečiančius skandalus dėl nelegalių gyvūnų veisyklų ir daugyklų per eitynes garsiai išsakėme, jog ši veikla, kaip ir neadekvačios bausmės jų skriaudėjams, – visa tai turi baigtis. Naminis gyvūnas – ne daiktas, jis turi turėti teises. Žiaurus elgesys su gyvūnais negalimas.
– Dalis visuomenės kur kas griežčiau pasisako už gyvūnų teises. Valdžia taip pat pradėjo siūlyti sprendimus, kaip pagerinti gyvenimą gyvūnams. Kaip greitai galima išspręsti šią problemą? Ar padėtų didesnės baudos?
– Suprantu, kad tai ne savaitės ir ne mėnesio reikalas. Tačiau surėmę pečius užauginsime kartą, kuri mylės gyvūnus, o ne juos skriaus.
Aišku, vien baudos visko neišspręs. Net jeigu jos bus padidintos. Kur kas didesnis skaudulys – tarnybos, kurios į situaciją bent iki šiol reagavo labai vangiai. Man, kaip veterinarui, dėl to liūdna. Manau, kad ir kiti kolegos veterinarai, kurie apie tokius dalykus žino, turėtų jų netoleruoti, o daugykloms, kuriose kankinami gyvūnai, neleisti gyvuoti.
Tarnybos turi susiimti. Reikia nustatyti aiškius tikslus, per kiek laiko turi būti patikrinti visi veislynai, užtikrintos gyvūnų gerovės sąlygos, priimti teisės aktai. Iki šiol tai Lietuvoje darė vos keturi žmonės. Ne paslaptis, kad patikrinimai būdavo planiniai, o veislynų šeimininkai apie juos būdavo perspėjami iš anksto. Nenuostabu, kad tokiu atveju pažeidimų nebūdavo randama.
– Vyriausybės atstovai vėl pradėjo kalbėti apie privalomą visų gyvūnų ženklinimą mikroschemomis. Tačiau tai ne naujas sumanymas. Apie tai girdėjome jau prieš kelerius metus. Ar sužymėti gyvūnus yra įmanoma?
– Šis siūlymas yra labai geras. Tačiau, kaip jį įgyvendinti, jau kitas klausimas. Jeigu valstybė rastų pinigų gyvūnams privalomai žymėti, išspręstume daugybę problemų. Ne visi šeimininkai gali skirti pinigų savo augintinių mikroschemoms. Kalbama apie kaimo vietovėse gyvenančius žmones arba tuos, kurie myli gyvūnus ir laiko jų ne po vieną. Gyvūnų žymėjimas užkirstų kelią ir nelegalioms veisykloms.
– Ar situacija, susijusi su nelegaliomis veisyklomis, gyvūnų kankinimu ir netinkamomis jų sąlygomis, Kaune išskirtinė?
– Patikrinimai parodė, jog Kaune padėtis tikrai nėra gera. Aptiktos kelios nelegalios gyvūnų daugyklos, kuriose baisiomis sąlygomis laikomi ne keli ar keliolika, kaip mažesniuose miestuose ar rajonuose, o keliasdešimt šunų. Vienoje nelegalioje gyvūnų veisykloje rasta per aštuoniasdešimt keturkojų.
– Garsiai prakalbus apie nelegalius veislynus ėmė aiškėti, jog tai ne vien Kauno ar Lietuvos bėda. Ar tai gerokai didesnė problema?
– Žinoma, kad ne vien Lietuvai aktualus šis klausimas. Nelegalių veislynų šeimininkai augintinius pardavinėja ne tik mūsų šalyje. Daugelyje Europos valstybių šunų kainos yra tris ar net keturis kartus didesnės nei Lietuvoje. Nors išvežti gyvūnus į užsienį ir juos ten parduoti daugeliu atvejų nėra paprasta, apsukrūs veisėjai randa būdų, kaip apeiti įstatymus.
– Pastaruoju metu vis dar galima girdėti apie žiaurų žmonių elgesį su gyvūnais, kai atliekamos uždraustos chirurginės operacijos siekiant pakeisti gyvūno išvaizdą arba kitais su gydymu nesusijusiais tikslais. Ar jums su tuo yra tekę susidurti?
– Nors toks elgesys su gyvūnais griežtai draudžiamas, aš pats ir kiti kolegos ne kartą esame sulaukę šeimininkų pageidavimo šunims dėl anksčiau madingų veislės standartų kirpti uodegas, trumpinti ausis, kad jie nelotų – šalinti balso stygas, kad nekąstų – iltis, katėms, kad nedraskytų baldų, užuolaidų ar kilimų, prašoma šalinti nagus.
Atsakingi veterinarai gyvūno niekada nežaloja. Tačiau gyvūnų šeimininkai, sulaukę neigiamo atsakymo sako, jog vis tiek ras, kas tai padarys. Pogrindyje tokia veikla vyksta. Neseniai į mūsų kliniką žmogus atsinešė vos vienų metų šunelį su nukirpta uodega ir patrumpintomis ausimis. Jis tikino, jog surasti, kas tai atliktų, nebuvo sudėtinga.
– Kol kas daugiausia kalbama apie tai, kad veikia nelegalūs šunų veislynai. Tačiau tikriausiai egzistuoja ir neįteisintos kačių ar kitų gyvūnų daugyklos?
– Tuo sunku būtų suabejoti, nes katėms įprastai reikia mažiau vietos nei šunims. Todėl netinkamai laikomų kačių skaičius gali būti dar didesnis. Kaip ir kitų gyvūnų – graužikų, roplių ar paukščių.
Tačiau kol kas labiau į dienos šviesą traukiami veislynai, kur šunys patiria kančių.
– Nuo žmonių sąmoningumo taip pat priklauso gyvūnų gerovė. Juk jeigu jie nepirktų gyvūnų iš neįteisintų veislynų, jie neegzistuotų?
– Tikrai taip. Raginčiau žmones būti pilietiškus ir gyvūnus pirkti tik iš veislynų, kur gyvūnui suteikiami dokumentai. Mylintiems šunis, kates ir kitus gyvūnus siūlau apsilankyti prieglaudose, kur galima rasti ir grynakraujų, ir mielų mišrūnų. Prieglaudos šiuo metu yra pilnos gyvūnų. Todėl suteikite jiems geresnį gyvenimą.
